|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2014-09-26 12:14
|
|
|
Kristinos VAITKEVIČIENĖS nuotr.
Kasmet, rugsėjo 28 dieną minima Pasaulinė pasiutligės diena.
Tai yra Luiso Pastero, kuris pirmasis su bendraautoriais sukūrė vakciną nuo pasiutligės, mirties diena.
Šiemet šiai dienai paminėti skelbiama akcija „Aš ir mano šuo“, kurios tikslas, skelbti paprastą žinią, kad gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės – pagrindinė prevencijos priemonė.
Registravo prieš 5 metus
Gyvūnų nuo pasiutligės skiepijimo akciją rengs ir Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai. Apie tai paskelbsime, kai bus aišku kurią dieną tai vyks.
Pasak Vilkaviškio VMVT vadovo Gedimino Gvazdaičio paskutinis pasiutligės atvejis Vilkaviškio rajone registruotas 2009 m. Tais ir ankstesniais metais pasiutligė nustatyta trims galvijams. Specialisto teigimu, nors ligos grėsmės, kaip ir nėra, tačiau visada išlieka rizika, kad gali atklysti pasiutlige užsikrėtęs gyvūnas pvz. iš Baltarusijos. Mat šioje šalyje oralinės vakcinacijos mėtant jauką programa nevykdoma. Todėl, įkandus nevakcinuotam gyvūnui, injekcijų procedūras tektų iškęsti nuo jo nukentėjusiam žmogui.
Pavojingos seilės
Remiantis tyrimais – laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės šią ligą sumažino iki minimumo. Šįmetdar nebuvo nei vieno pasiutligės atvejo Lietuvoje, o 2013 m. buvo nustatytas tik vienas pasiutligės atvejis. Lietuvoje laukinių gyvūnų vakcinacija pradėta nuo 2006 m. Tiriant kraują 2014 m. iki rugsėjo mėn. buvo nustatyti 78,18 proc. imunizuotų laukinių gyvūnų: 71,43 proc. jaunų ir 77,80 proc. suaugusių lapių, 72,73 proc. jaunų usūrinių ir 80,33 proc. suaugusių usūrinių šunų.
Pasiutligė – ūminė virusinė mirtina centrinės nervų sistemos (CNS) infekcija, plintanti per sergančio gyvūno seiles ir pasireiškianti progresuojančiu kamieniniu encefalitu yra infekcinė liga, kuria serga tiek žmonės, tiek gyvūnai. Ligą sukelia neurotropinis virusas, daugiausia randamas sergančių žmonių, naminių ir laukinių gyvūnų galvos smegenyse, ypač - stuburo smegenyse, seilių liaukose, seilėse. Šia liga užsikrečiama, kai pasiutęs gyvūnas įkanda žmogui ar kitam gyvūnui, ar apseilėja sužalotą odą.
Signalas - pakitęs elgesys
Pasiutligės inkubacinio periodo trukmė yra įvairi, tai priklauso nuo įkandimo vietos, nuo žaizdos dydžio ir gylio, nuo užkrato kiekio bei apkandžiotojo imuninės sistemos. Gyvūnui apkandžiojus žmogaus ar kito gyvūno galvą ar kaklą, inkubacinis periodas trunka mažiau nei 2-3 sav. Kai įkandimo vieta yra toliau nuo galvos srities, inkubacinis periodas gali trukti iki 1-3 mėn, o labai retais atvejais - iki 3 metų. Inkubaciniu laikotarpiu pasiutligės virusas keliauja periferiniais nervais į CNS. Pasiutlige sergantys laukiniai gyvūnai, praradę savisaugą, atbėga į kiemus, užpuola žmones, naminius gyvūnus. Naminiai gyvūnai tampa agresyvūs, bėga iš namų. Ligos pradžioje šunys būna apatiški, neėda, negeria. Vėliau ima blaškytis, loja užkimę, nenuryja vandens, ėda neėdamus daiktus, 2-3 dieną atsiranda paralyžius, seilėjasi, sunkiai keliasi ir gaišta. Susirgę galvijai nustoja ėdę, panašu lyg būtų paspringę, iš snukio teka seilės, mykia. Gaišta praėjus 10 dienų. Visų rūšių gyvūnams taip pat ir žmogui būdingas požymis - pakitęs elgesys.
Atsiranda vandens baimė
Pasiutligė gali pasireikšti dviem formomis - klinikine ir slaptąja. Klinikinė pasiutligės forma pasireiškia tam tikromis stadijomis. Pirmoji stadija trunka iki 3 dienų, kol virusas patenka į CNS. Pirmieji simptomai yra nespecifiniai: karščiavimas (temperatūra gali siekti iki +40°C), galvos skausmas, ryklės uždegimas, silpnumas, nuovargis, irzlumas, anoreksija, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, nerimas, miego sutrikimai, apatija, depresija, susijaudinimas.
Klinikinis vaizdas primena ūmią kvėpavimo takų, virškinimo trakto ar psichikos ligą. Spazmų ir traukulių priepuolį gali išprovokuoti stipri šviesa (fotofobija) bei triukšmas (akustofobija). Neurologinė (susijaudinimo) stadija trunka sekančias 2-3 dienas, jų metu atsiranda CNS disfunkcijos požymiai. Pagrindinis šios ligos sindromas - progresuojantis encefalitas. Šiame periode iš pradžių vyrauja psichomotorinis sujaudinimas, hiperaktyvumas, neramumas, keistas elgesys, kliedesiai, haliucinacijos, hidrofobija. Hidrofobija (vandens baimė) būna 50% sergančių pasiutlige. Pasirodžius pirmiesiems pasiutligės požymiams, pagelbėti neįmanoma – žmogus ar gyvūnas miršta. Žmogaus pareiga - rūpintis gyvūnais ir saugoti jų sveikatą.
Negloboti valkataujančių gyvūnų
Pernai Lietuvoje buvo nustatytas 1 pasiutligės atvejis naminiam šuniui. Atlikus pastarųjų penkerių metų tyrimų duomenų anlizę nustatyta, kad naminių šunų infekuotumas 2013 m. buvo 1,6 proc., kačių 2012 m. – 1,35 proc., šunų 2011 m. – 1,05 proc., kačių 2010 m.- 1,85 proc., tačiau šunų 2009 m. - 4,69 proc.
Nors Lietuvoje teigiamų pasiutligės atvejų kasmet užregistruojama vis mažiau, tačiau teigti, kad Lietuvoje gyvūnai yra saugūs dėl pasiutligės susirgimo negalima.
Norint apsisaugoti nuo pasiutligės, žmonėms reikėtų vengti kontaktų su laukiniais ar nežinomais valkataujančiais keisto elgesio gyvūnais. Gyvūnui įkandus, svarbu tinkamai sutvarkyti žaizdą. Jeigu kraujavimas iš žaizdos nestiprus, jis nestabdomas. Žaizdą reikia apie 5 minutes plauti tekančiu vandeniu, dezinfekuoti. Akis, nosį ar burną, patekus seilėms, plauti tekančiu vandeniu. Apkandžiojus sergančiam ar nežinomam gyvūnui, vienintelis efektyviausias apsisaugojimo būdas nuo pasiutligės – laiku įskiepyti pasiutligės vakciną. Kadangi liga mirtina, vakcinaciją reikia pradėti kuo skubiau. Žmonėms, kai kuriais atvejais pirmosiomis dienomis kartu skiriamas ir imunoglobulinas.
Vakcinuoti reikėtų kasmet
Žmonėms ir gyvūnams šiuolaikinės pasiutligės vakcinos labai saugios, jokių kontraindikacijų nenustatyta. Paskiepijus galimos nesunkios vietinės reakcijos: paraudimas, patinimas. Nuo 1994 m. Lietuvoje naudojamos naujos kartos labai saugios, mažai nepageidaujamų reiškinių sukeliančios pasiutligės vakcinos.
Pagal klinikinius požymius pasiutligę galima tik įtarti, kadangi ligos požymiai yra būdingi ne tik šiai ligai. Vienintelis kelias, patvirtinantis galutinę pasiutligės diagnozę, yra pasiutligės virusų ar specifinių jo komponentų nustatymas, naudojant laboratorinius diagnostinius tyrimus.
Kiek pagrįsta pozicija, kad šunis reikia vakcinuoti kasmet? Ar atlikus tyrimus galima sužinoti, kad, praėjus metams po skiepų, dar yra išlikęs imunitetas šiai ligai? Norint sužinoti, ar vakcina efektyvi, yra paprasta. Praėjus maždaug mėnesiui po paskutinio skiepo, galima ištirti specifinius antikūnus šuniuko kraujyje. Tam reikia paimti kraujo mėginį ir atvežti tyrimams į
Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą, kur bus atliktas pasiutligės vakcinų efektyvumo vertinimas pagal paskiepytųjų gyvūnų imuninės sistemos reakciją.
Kodėl šuniuką reikia revakcinuoti? Įskiepijus vakciną, prasideda kompleksas imuninių reakcijų, dėl kurių susidaro apsauginiai imuniniai mechanizmai, imuninė atmintis. Po pirminės vakcinacijos sužadinama imuninė reakcija, susidaro kompleksas aktyvuotų imuninių mechanizmų bei pradžioje nedideli kiekiai specifinių antikūnų. Po revakcinacijos, veikiant atminties mechanizmams, susidaro greitesnis ir efektyvesnis antrinio tipo imuninis atsakas užtikrinantis imuninę apsaugą. Todėl vakcinų gamintojai vaistų aprašuose visada nurodo vakcinacijos programas bei rekomendacijas dėl revakcinacijų.
Vieni veterinarai rekomenduoja šuniuką skiepyti ir revakcinuoti to paties gamintojo vakcinomis, kiti – keisti. Kaip iš tiesų reikėtų?
Jeigu šuniukui pirmą skiepą įskiepijote vieno gamintojo vakcina tai bendrą imunizavimo programą rekomenduojama atlikti to paties gamintojo vakcinomis, nes nėra duomenų apie saugų ir efektyvų vakcinų naudojimą kartu su kitomis vakcinomis. Šiuolaikinės Lietuvoje naudojamos pasiutligės vakcinos yra efektyvios ir saugios, todėl žalingo skiepų poveikio nuo pasiutligės nebuvo užfiksuota.
Žmogaus pareiga - rūpintis gyvūnais ir saugoti jų sveikatą. Veterinarijos gydytojai sako, kad remiantis ES šalyse galiojančiais teisės aktais, kiekvienas gyvūno savininkas privalo turėti gyvūno augintinio pasą, kuriame būtų įrašyta: gyvūno augintinio identifikacijos numeris ir duomenys apie atliktą vakcinaciją nuo pasiutligės ir kitų infekcinių ligų.
NMVRVI ir „Santakos“ inf.
Kasmet, rugsėjo 28 dieną minima Pasaulinė pasiutligės diena. |
Tai yra Luiso Pastero, kuris pirmasis su bendraautoriais sukūrė vakciną nuo pasiutligės, mirties diena.
Šiemet šiai dienai paminėti skelbiama akcija „Aš ir mano šuo“, kurios tikslas, skelbti paprastą žinią, kad gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės – pagrindinė prevencijos priemonė.
Gyvūnų nuo pasiutligės skiepijimo akciją rengs ir Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai. Apie tai paskelbsime, kai bus aišku kurią dieną tai vyks.
Pasak Vilkaviškio VMVT vadovo Gedimino Gvazdaičio paskutinis pasiutligės atvejis Vilkaviškio rajone registruotas 2009 m. Tais ir ankstesniais metais pasiutligė nustatyta trims galvijams. Specialisto teigimu, nors ligos grėsmės, kaip ir nėra, tačiau visada išlieka rizika, kad gali atklysti pasiutlige užsikrėtęs gyvūnas pvz. iš Baltarusijos. Mat šioje šalyje oralinės vakcinacijos mėtant jauką programa nevykdoma. Todėl, įkandus nevakcinuotam gyvūnui, injekcijų procedūras tektų iškęsti nuo jo nukentėjusiam žmogui.
Remiantis tyrimais – laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės šią ligą sumažino iki minimumo. Šįmetdar nebuvo nei vieno pasiutligės atvejo Lietuvoje, o 2013 m. buvo nustatytas tik vienas pasiutligės atvejis. Lietuvoje laukinių gyvūnų vakcinacija pradėta nuo 2006 m. Tiriant kraują 2014 m. iki rugsėjo mėn. buvo nustatyti 78,18 proc. imunizuotų laukinių gyvūnų: 71,43 proc. jaunų ir 77,80 proc. suaugusių lapių, 72,73 proc. jaunų usūrinių ir 80,33 proc. suaugusių usūrinių šunų.
Pasiutligė – ūminė virusinė mirtina centrinės nervų sistemos (CNS) infekcija, plintanti per sergančio gyvūno seiles ir pasireiškianti progresuojančiu kamieniniu encefalitu yra infekcinė liga, kuria serga tiek žmonės, tiek gyvūnai. Ligą sukelia neurotropinis virusas, daugiausia randamas sergančių žmonių, naminių ir laukinių gyvūnų galvos smegenyse, ypač - stuburo smegenyse, seilių liaukose, seilėse. Šia liga užsikrečiama, kai pasiutęs gyvūnas įkanda žmogui ar kitam gyvūnui, ar apseilėja sužalotą odą.
Pasiutligės inkubacinio periodo trukmė yra įvairi, tai priklauso nuo įkandimo vietos, nuo žaizdos dydžio ir gylio, nuo užkrato kiekio bei apkandžiotojo imuninės sistemos. Gyvūnui apkandžiojus žmogaus ar kito gyvūno galvą ar kaklą, inkubacinis periodas trunka mažiau nei 2-3 sav. Kai įkandimo vieta yra toliau nuo galvos srities, inkubacinis periodas gali trukti iki 1-3 mėn, o labai retais atvejais - iki 3 metų. Inkubaciniu laikotarpiu pasiutligės virusas keliauja periferiniais nervais į CNS. Pasiutlige sergantys laukiniai gyvūnai, praradę savisaugą, atbėga į kiemus, užpuola žmones, naminius gyvūnus. Naminiai gyvūnai tampa agresyvūs, bėga iš namų. Ligos pradžioje šunys būna apatiški, neėda, negeria. Vėliau ima blaškytis, loja užkimę, nenuryja vandens, ėda neėdamus daiktus, 2-3 dieną atsiranda paralyžius, seilėjasi, sunkiai keliasi ir gaišta. Susirgę galvijai nustoja ėdę, panašu lyg būtų paspringę, iš snukio teka seilės, mykia. Gaišta praėjus 10 dienų. Visų rūšių gyvūnams taip pat ir žmogui būdingas požymis - pakitęs elgesys.
Pasiutligė gali pasireikšti dviem formomis - klinikine ir slaptąja. Klinikinė pasiutligės forma pasireiškia tam tikromis stadijomis. Pirmoji stadija trunka iki 3 dienų, kol virusas patenka į CNS. Pirmieji simptomai yra nespecifiniai: karščiavimas (temperatūra gali siekti iki +40°C), galvos skausmas, ryklės uždegimas, silpnumas, nuovargis, irzlumas, anoreksija, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, nerimas, miego sutrikimai, apatija, depresija, susijaudinimas.
Klinikinis vaizdas primena ūmią kvėpavimo takų, virškinimo trakto ar psichikos ligą. Spazmų ir traukulių priepuolį gali išprovokuoti stipri šviesa (fotofobija) bei triukšmas (akustofobija). Neurologinė (susijaudinimo) stadija trunka sekančias 2-3 dienas, jų metu atsiranda CNS disfunkcijos požymiai. Pagrindinis šios ligos sindromas - progresuojantis encefalitas. Šiame periode iš pradžių vyrauja psichomotorinis sujaudinimas, hiperaktyvumas, neramumas, keistas elgesys, kliedesiai, haliucinacijos, hidrofobija. Hidrofobija (vandens baimė) būna 50% sergančių pasiutlige. Pasirodžius pirmiesiems pasiutligės požymiams, pagelbėti neįmanoma – žmogus ar gyvūnas miršta.
Žmogaus pareiga - rūpintis gyvūnais ir saugoti jų sveikatą.
Pernai Lietuvoje buvo nustatytas 1 pasiutligės atvejis naminiam šuniui. Atlikus pastarųjų penkerių metų tyrimų duomenų anlizę nustatyta, kad naminių šunų infekuotumas 2013 m. buvo 1,6 proc., kačių 2012 m. – 1,35 proc., šunų 2011 m. – 1,05 proc., kačių 2010 m.- 1,85 proc., tačiau šunų 2009 m. - 4,69 proc.
Nors Lietuvoje teigiamų pasiutligės atvejų kasmet užregistruojama vis mažiau, tačiau teigti, kad Lietuvoje gyvūnai yra saugūs dėl pasiutligės susirgimo negalima.
Norint apsisaugoti nuo pasiutligės, žmonėms reikėtų vengti kontaktų su laukiniais ar nežinomais valkataujančiais keisto elgesio gyvūnais. Gyvūnui įkandus, svarbu tinkamai sutvarkyti žaizdą. Jeigu kraujavimas iš žaizdos nestiprus, jis nestabdomas. Žaizdą reikia apie 5 minutes plauti tekančiu vandeniu, dezinfekuoti. Akis, nosį ar burną, patekus seilėms, plauti tekančiu vandeniu. Apkandžiojus sergančiam ar nežinomam gyvūnui, vienintelis efektyviausias apsisaugojimo būdas nuo pasiutligės – laiku įskiepyti pasiutligės vakciną. Kadangi liga mirtina, vakcinaciją reikia pradėti kuo skubiau. Žmonėms, kai kuriais atvejais pirmosiomis dienomis kartu skiriamas ir imunoglobulinas.
Žmonėms ir gyvūnams šiuolaikinės pasiutligės vakcinos labai saugios, jokių kontraindikacijų nenustatyta. Paskiepijus galimos nesunkios vietinės reakcijos: paraudimas, patinimas. Nuo 1994 m. Lietuvoje naudojamos naujos kartos labai saugios, mažai nepageidaujamų reiškinių sukeliančios pasiutligės vakcinos.
Pagal klinikinius požymius pasiutligę galima tik įtarti, kadangi ligos požymiai yra būdingi ne tik šiai ligai. Vienintelis kelias, patvirtinantis galutinę pasiutligės diagnozę, yra pasiutligės virusų ar specifinių jo komponentų nustatymas, naudojant laboratorinius diagnostinius tyrimus.
Kiek pagrįsta pozicija, kad šunis reikia vakcinuoti kasmet? Ar atlikus tyrimus galima sužinoti, kad, praėjus metams po skiepų, dar yra išlikęs imunitetas šiai ligai? Norint sužinoti, ar vakcina efektyvi, yra paprasta. Praėjus maždaug mėnesiui po paskutinio skiepo, galima ištirti specifinius antikūnus šuniuko kraujyje. Tam reikia paimti kraujo mėginį ir atvežti tyrimams į
Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą, kur bus atliktas pasiutligės vakcinų efektyvumo vertinimas pagal paskiepytųjų gyvūnų imuninės sistemos reakciją.
Kodėl šuniuką reikia revakcinuoti? Įskiepijus vakciną, prasideda kompleksas imuninių reakcijų, dėl kurių susidaro apsauginiai imuniniai mechanizmai, imuninė atmintis. Po pirminės vakcinacijos sužadinama imuninė reakcija, susidaro kompleksas aktyvuotų imuninių mechanizmų bei pradžioje nedideli kiekiai specifinių antikūnų. Po revakcinacijos, veikiant atminties mechanizmams, susidaro greitesnis ir efektyvesnis antrinio tipo imuninis atsakas užtikrinantis imuninę apsaugą. Todėl vakcinų gamintojai vaistų aprašuose visada nurodo vakcinacijos programas bei rekomendacijas dėl revakcinacijų.
Vieni veterinarai rekomenduoja šuniuką skiepyti ir revakcinuoti to paties gamintojo vakcinomis, kiti – keisti. Kaip iš tiesų reikėtų?
Jeigu šuniukui pirmą skiepą įskiepijote vieno gamintojo vakcina tai bendrą imunizavimo programą rekomenduojama atlikti to paties gamintojo vakcinomis, nes nėra duomenų apie saugų ir efektyvų vakcinų naudojimą kartu su kitomis vakcinomis. Šiuolaikinės Lietuvoje naudojamos pasiutligės vakcinos yra efektyvios ir saugios, todėl žalingo skiepų poveikio nuo pasiutligės nebuvo užfiksuota.
Žmogaus pareiga - rūpintis gyvūnais ir saugoti jų sveikatą. Veterinarijos gydytojai sako, kad remiantis ES šalyse galiojančiais teisės aktais, kiekvienas gyvūno savininkas privalo turėti gyvūno augintinio pasą, kuriame būtų įrašyta: gyvūno augintinio identifikacijos numeris ir duomenys apie atliktą vakcinaciją nuo pasiutligės ir kitų infekcinių ligų.
NMVRVI ir „Santakos“ inf.
Publikuota: 2014-09-26 12:14:58
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|