|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Jaunimas
|
|
|
Dauguma darbdavių vengia įdarbinti nepilnamečius dėl įstatymuose numatytų nemažų apribojimų.
Autorės nuotr.
Toma BIRŠTONĖ
Į „Santakos“ redakciją užsuko Lina su sūnumi Karoliu. Moteris pasakojo, kad jos sūnus vasaros atostogas nori praleisti ne tik poilsiaudamas ir pramogaudamas. Jis norėtų ir padirbėti, bet susiduria su darbdavių diskriminacija.
Nepavyksta įsidarbinti
„Tik prasidėjus vasarai, sūnus kibo į sezoninio darbo paieškas. Apmaudu, kad jaunuolių, o ypač nepilnamečių, darbo paieškos baigiasi neigiamu darbdavių atsakymu. Sūnui tik septyniolika, tačiau remiantis įstatymais jaunuoliai gali dirbti nuo keturiolikos metų. Pastebėjau, kad darbdaviai nepilnamečius ignoruoja ir įdarbinti nenori“, – pasakojo Lina
Moteris teigė, kad sezoninis darbas moksleiviams yra naudingas. Jis padeda formuoti ne tik darbo, bet ir finansinius įgūdžius, o savo rankomis uždirbtus pinigus vaikai leidžia atsakingiau, nes suvokia jų vertę.
Karolis pasakojo, kad darbo ieškojo ne tik Užimtumo tarnyboje, bet ir socialinio tinklo „Facebook“ grupėse.
„Visiems jaunuoliams norisi turėti savo pinigų ir bent pramogoms neprašyti jų iš tėvų. Stebėdavau skelbimus įvairiose interneto grupėse. Jeigu darbas mane sudomindavo, visada parašydavau, bet sužinoję, jog esu nepilnametis, darbdaviai iš karto pasakydavo „ne“, – pasakojo Karolis.
Internete darbo ieško tikrai nemažai jaunuolių. Jau nuo gegužės pabaigos socialinių tinklų grupės mirga moksleivių ir studentų darbo paieškos skelbimais. Merginos siūlosi prižiūrėti vaikus, prekiauti ar konsultuoti klientus, o vaikinai nevengia žemės ūkio ar statybos darbų. Tačiau dauguma jaunuolių vasarą ieško bet kokio darbo.
Dirbo atsakingai
Paklaustas apie jaunimo įdarbinimą Vilkaviškio miesto seniūnas Remigijus Kurauskas pasakojo, kad prieš keletą metų su tuometine Lietuvos darbo birža įgyvendino puikų projektą. Sezoniniams darbams būdavo įdarbinama daug nepilnamečių.
„Jaunuoliai dirbdavo sąžiningai ir kruopščiai. Jie atlikdavo daugiau darbų nei būdavo suplanuota. O svarbiausia tai, kad kitą rytą jie laiku būdavo darbo vietoje ir neateidavo su kvapeliu. Gaila, kad viešuosius darbus moksleiviai galėjo dirbti tik kelerius metus“, – sakė R. Kurauskas.
Seniūnijoje įdarbinti jaunuoliai šienaudavo, pjaudavo žolę ir tvarkydavo aplinką. Pasak R. Kurausko, moksleiviai greitai išmoko naudotis technika ir lengvai įsiliejo į kolektyvą.
Sumažėjo aktyvumas
Situaciją prašėme pakomentuoti Užimtumo tarnybos Marijampolės jaunimo užimtumo skyriaus vedėjos Ritos Mockuvienės.
„Jaunuoliai domėjosi įsidarbinimo galimybėmis Vilkaviškyje, tačiau jų žymiai mažiau nei anksčiau. Sulaukėme tik kelių nepilnamečių, kurie ieškojo sezoninio darbo. Skatiname jaunuolius sekti informaciją interneto svetainėje ir ten sužinoti visą informaciją apie laisvas darbo vietas“, – aiškino R. Mockuvienė.
Skyriaus vedėja sakė, kad norėdami įdarbinti nepilnamečius darbdaviai privalo vadovauti Darbo kodeksu ir jame numatytomis nuostatomis. Pasak užimtumo tarnybos atstovės, darbdaviams tenka didelė atsakomybė, nes jie yra „įspausti“ į tam tikrus rėmus.
Riboja įstatymai
Lietuvoje jaunuoliai gali dirbti nuo keturiolikos metų, tačiau jiems keliami tam tikri reikalavimai.
Nepilnamečiai gali dirbti tik lengvus darbus: ravėti daržus, retinti, rinkti ar perrinkti daržoves, kaupti, skinti uogas ar vaisius, taip pat gatvių stenduose klijuoti reklamas, pardavinėti laikraščius, rūšiuoti ir pakuoti smulkias bei lengvas prekes, dirbti pagalbinius darbus įvairių prekių ar spaudos kioskuose.
Nepilnamečių darbo trukmė griežtai ribojama. Ne mokslo metų laiku jie gali dirbti iki 6 val. per dieną ir 30 val. per savaitę, o mokslo metais – iki 2 val. per dieną ir iki 12 val. per savaitę. Vaikams draudžiama dirbti nuo 20 iki 6 valandos.
Darbdaviui reikia pateikti vieno iš tėvų ar globėjų raštišką sutikimą, asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažymą su išvada apie vaiko sveikatą, o mokslo metų laikotarpiu – ir mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštišką sutikimą. Visi šie papildomi dokumentai apsunkina jaunimui įsidarbinimo galimybes.
Reikėtų nepamiršti, kad tiek jaunimui, tiek kitų amžiaus grupių asmenims susirasti naują ar papildomą darbą šiemet bus sunkiau nei ankstesniais metais.
Dėl neseniai praėjusios pandemijos nemažai įmonių buvo sustabdžius savo veiklą, o darbuotojams paskelbtos prastovos. Tad jaunimui, neturinčiam darbo patirties, teks konkuruoti su kvalifikuotais, darbo patirtį turinčiais žmonėmis.
Į „Santakos“ redakciją užsuko Lina su sūnumi Karoliu. Moteris pasakojo, kad jos sūnus vasaros atostogas nori praleisti ne tik poilsiaudamas ir pramogaudamas. Jis norėtų ir padirbėti, bet susiduria su darbdavių diskriminacija. |
„Tik prasidėjus vasarai, sūnus kibo į sezoninio darbo paieškas. Apmaudu, kad jaunuolių, o ypač nepilnamečių, darbo paieškos baigiasi neigiamu darbdavių atsakymu. Sūnui tik septyniolika, tačiau remiantis įstatymais jaunuoliai gali dirbti nuo keturiolikos metų. Pastebėjau, kad darbdaviai nepilnamečius ignoruoja ir įdarbinti nenori“, – pasakojo Lina
Moteris teigė, kad sezoninis darbas moksleiviams yra naudingas. Jis padeda formuoti ne tik darbo, bet ir finansinius įgūdžius, o savo rankomis uždirbtus pinigus vaikai leidžia atsakingiau, nes suvokia jų vertę.
Karolis pasakojo, kad darbo ieškojo ne tik Užimtumo tarnyboje, bet ir socialinio tinklo „Facebook“ grupėse.
„Visiems jaunuoliams norisi turėti savo pinigų ir bent pramogoms neprašyti jų iš tėvų. Stebėdavau skelbimus įvairiose interneto grupėse. Jeigu darbas mane sudomindavo, visada parašydavau, bet sužinoję, jog esu nepilnametis, darbdaviai iš karto pasakydavo „ne“, – pasakojo Karolis.
Internete darbo ieško tikrai nemažai jaunuolių. Jau nuo gegužės pabaigos socialinių tinklų grupės mirga moksleivių ir studentų darbo paieškos skelbimais. Merginos siūlosi prižiūrėti vaikus, prekiauti ar konsultuoti klientus, o vaikinai nevengia žemės ūkio ar statybos darbų. Tačiau dauguma jaunuolių vasarą ieško bet kokio darbo.
Paklaustas apie jaunimo įdarbinimą Vilkaviškio miesto seniūnas Remigijus Kurauskas pasakojo, kad prieš keletą metų su tuometine Lietuvos darbo birža įgyvendino puikų projektą. Sezoniniams darbams būdavo įdarbinama daug nepilnamečių.
„Jaunuoliai dirbdavo sąžiningai ir kruopščiai. Jie atlikdavo daugiau darbų nei būdavo suplanuota. O svarbiausia tai, kad kitą rytą jie laiku būdavo darbo vietoje ir neateidavo su kvapeliu. Gaila, kad viešuosius darbus moksleiviai galėjo dirbti tik kelerius metus“, – sakė R. Kurauskas.
Seniūnijoje įdarbinti jaunuoliai šienaudavo, pjaudavo žolę ir tvarkydavo aplinką. Pasak R. Kurausko, moksleiviai greitai išmoko naudotis technika ir lengvai įsiliejo į kolektyvą.
Situaciją prašėme pakomentuoti Užimtumo tarnybos Marijampolės jaunimo užimtumo skyriaus vedėjos Ritos Mockuvienės.
„Jaunuoliai domėjosi įsidarbinimo galimybėmis Vilkaviškyje, tačiau jų žymiai mažiau nei anksčiau. Sulaukėme tik kelių nepilnamečių, kurie ieškojo sezoninio darbo. Skatiname jaunuolius sekti informaciją interneto svetainėje ir ten sužinoti visą informaciją apie laisvas darbo vietas“, – aiškino R. Mockuvienė.
Skyriaus vedėja sakė, kad norėdami įdarbinti nepilnamečius darbdaviai privalo vadovauti Darbo kodeksu ir jame numatytomis nuostatomis. Pasak užimtumo tarnybos atstovės, darbdaviams tenka didelė atsakomybė, nes jie yra „įspausti“ į tam tikrus rėmus.
Lietuvoje jaunuoliai gali dirbti nuo keturiolikos metų, tačiau jiems keliami tam tikri reikalavimai.
Nepilnamečiai gali dirbti tik lengvus darbus: ravėti daržus, retinti, rinkti ar perrinkti daržoves, kaupti, skinti uogas ar vaisius, taip pat gatvių stenduose klijuoti reklamas, pardavinėti laikraščius, rūšiuoti ir pakuoti smulkias bei lengvas prekes, dirbti pagalbinius darbus įvairių prekių ar spaudos kioskuose.
Nepilnamečių darbo trukmė griežtai ribojama. Ne mokslo metų laiku jie gali dirbti iki 6 val. per dieną ir 30 val. per savaitę, o mokslo metais – iki 2 val. per dieną ir iki 12 val. per savaitę. Vaikams draudžiama dirbti nuo 20 iki 6 valandos.
Darbdaviui reikia pateikti vieno iš tėvų ar globėjų raštišką sutikimą, asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažymą su išvada apie vaiko sveikatą, o mokslo metų laikotarpiu – ir mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštišką sutikimą. Visi šie papildomi dokumentai apsunkina jaunimui įsidarbinimo galimybes.
Reikėtų nepamiršti, kad tiek jaunimui, tiek kitų amžiaus grupių asmenims susirasti naują ar papildomą darbą šiemet bus sunkiau nei ankstesniais metais.
Dėl neseniai praėjusios pandemijos nemažai įmonių buvo sustabdžius savo veiklą, o darbuotojams paskelbtos prastovos. Tad jaunimui, neturinčiam darbo patirties, teks konkuruoti su kvalifikuotais, darbo patirtį turinčiais žmonėmis.
Publikuota: 2020-07-07 09:06:09
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Penkių vaikų mama valstybės vardu įvertinta medaliu* Kokius tiltus jaunimui tiesia darbdaviai?
* Šimtametė gerai mena susitikimą su prezidentu Antanu Smetona
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|