|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuvoje
|
|
|
2023-ieji Lietuvoje paskelbti Šv. Juozapato metais. Siekiant paminėti šią sukaktį, spalio 12 dieną 17 val. Vilniaus universiteto (VU) bibliotekoje atidaroma senųjų dokumentų paroda Liepsnojęs nuo Dievo ir Dievui – 400 metų Šv. Juozapato kankinystei. Atidarymo renginyje bus pristatytas ir dar niekada visuomenei nematytas unikalus eksponatas – atkurtas Šv. Juozapato bažnytinis rūbas.
Paroda siekiama pavaizduoti Juozapato Kuncevičiaus žygdarbio įprasminimą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūroje. Šios didžios asmenybės, gyvenusios 1580–1623 metais, religinė veikla turėjo didelį poveikį visuomenei. Dievą tikintys krikščionys priskiria Šv. Juozapatui Graikų apeigų katalikų bažnyčios augimą ir stiprėjimą XVII ir XVIII a. Šiandien vienybės idėja įgauna papildomą prasmę, kaip visų žmonių susivienijimas prieš karą Ukrainoje.
Šventasis Juozapatas gimė Volodymyre (Ukraina) ir pradėjo vienuolio kelią Vilniuje. Atsidavęs Dievui jaunuolis savo pavyzdžiu atnaujino vienuolių gyvenimą Vilniuje, Žyrovičiuose, Bytenėje, o vėliau jam patikėta vadovauti Polocko arkivyskupijai. Pagrindinė Šv. Juozapato misija buvo katalikų ir stačiatikių Bažnyčių vienybė, kurios jis karštai meldė Dievą evangelisto žodžiais: Tegul visi bus viena. Tačiau bendros Bažnyčių unijos idėjai pritarė ne visi – tapęs jai nepritariančių rusėnų stačiatikių bendruomenės taikiniu, Juozapatas buvo žiauriai nukankintas Vitebske.
Praėjus keliems dešimtmečiams po Juozapato Kuncevičiaus mirties, jis paskelbtas palaimintuoju, šventuoju – tik po kelių šimtmečių, 1867 metais. Palaimintas kankinys buvo garbinamas kaip asmeninis užtarėjas sunkiose gyvenimo situacijose – sergant, vargstant, gresiant pavojams, gaisrams ir stichinėms nelaimėms. Kankinio globa buvo aktuali ir didikams, vienuolijoms, studentijai bei kariuomenei. Šv. Juozapato atminimą taip pat gerbė valdovai, įsitikinę šventojo galia vienyti tautą sunkiais istorijos periodais.
VU bibliotekoje pristatomoje parodoje bus galima pamatyti dokumentus, liudijančius šio šventojo garbinimą. Šv. Juozapato kankinystė buvo apdainuojama poezijoje, bažnytinėse giesmėse ir liaudies dainose. Dvasininkai aiškino jo misiją pamoksluose. Spausdintose knygose buvo platinami palaimintojo Juozapato stebuklai. Jo vardas skambėjo tiek aukštos lotyniškos kultūros intelektualinėje aplinkoje, tiek plačioje neturtingų tikinčiųjų bendruomenėje. Eksponatuose atsispindi išskirtinis Šv. Juozapato garbinimas XVII a. – jis buvo vienas populiariausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Baroko epochos šventųjų.
Parodos atidarymo metu bus pristatyta autentiškų Šv. Juozapato liturginių drabužių rekonstrukcija. Jo drabužių detalės atskleidžia ne tik arkivyskupo statusą, bet ir krikščioniškus simbolius. Kostiumo atkūrimą inicijavo VU Istorijos fakulteto mokslininkė dr. Genutė Kirkienė, darbą atliko VU Istorijos fakulteto studentas Tomas Antropikas. Liturginiai drabužiai rekonstruoti remiantis ikonografiniais ir archeologiniais šaltiniais, visos aprangos detalės ir puošybos elementai atitinka to meto gamybos technologijas ir medžiagas.
Parodos partneriai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.
Paroda VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3, I a.) veiks iki 2024 metų kovo mėnesio. Šv. Juozapato liturginių drabužių rekonstrukcija bus eksponuojama iki 2023 metų lapkričio 10 d.
2023-ieji Lietuvoje paskelbti Šv. Juozapato metais. Siekiant paminėti šią sukaktį, spalio 12 dieną 17 val. Vilniaus universiteto (VU) bibliotekoje atidaroma senųjų dokumentų paroda Liepsnojęs nuo Dievo ir Dievui – 400 metų Šv. Juozapato kankinystei. Atidarymo renginyje bus pristatytas ir dar niekada visuomenei nematytas unikalus eksponatas – atkurtas Šv. Juozapato bažnytinis rūbas. |
Paroda siekiama pavaizduoti Juozapato Kuncevičiaus žygdarbio įprasminimą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūroje. Šios didžios asmenybės, gyvenusios 1580–1623 metais, religinė veikla turėjo didelį poveikį visuomenei. Dievą tikintys krikščionys priskiria Šv. Juozapatui Graikų apeigų katalikų bažnyčios augimą ir stiprėjimą XVII ir XVIII a. Šiandien vienybės idėja įgauna papildomą prasmę, kaip visų žmonių susivienijimas prieš karą Ukrainoje.
Šventasis Juozapatas gimė Volodymyre (Ukraina) ir pradėjo vienuolio kelią Vilniuje. Atsidavęs Dievui jaunuolis savo pavyzdžiu atnaujino vienuolių gyvenimą Vilniuje, Žyrovičiuose, Bytenėje, o vėliau jam patikėta vadovauti Polocko arkivyskupijai. Pagrindinė Šv. Juozapato misija buvo katalikų ir stačiatikių Bažnyčių vienybė, kurios jis karštai meldė Dievą evangelisto žodžiais: Tegul visi bus viena. Tačiau bendros Bažnyčių unijos idėjai pritarė ne visi – tapęs jai nepritariančių rusėnų stačiatikių bendruomenės taikiniu, Juozapatas buvo žiauriai nukankintas Vitebske.
Praėjus keliems dešimtmečiams po Juozapato Kuncevičiaus mirties, jis paskelbtas palaimintuoju, šventuoju – tik po kelių šimtmečių, 1867 metais. Palaimintas kankinys buvo garbinamas kaip asmeninis užtarėjas sunkiose gyvenimo situacijose – sergant, vargstant, gresiant pavojams, gaisrams ir stichinėms nelaimėms. Kankinio globa buvo aktuali ir didikams, vienuolijoms, studentijai bei kariuomenei. Šv. Juozapato atminimą taip pat gerbė valdovai, įsitikinę šventojo galia vienyti tautą sunkiais istorijos periodais.
VU bibliotekoje pristatomoje parodoje bus galima pamatyti dokumentus, liudijančius šio šventojo garbinimą. Šv. Juozapato kankinystė buvo apdainuojama poezijoje, bažnytinėse giesmėse ir liaudies dainose. Dvasininkai aiškino jo misiją pamoksluose. Spausdintose knygose buvo platinami palaimintojo Juozapato stebuklai. Jo vardas skambėjo tiek aukštos lotyniškos kultūros intelektualinėje aplinkoje, tiek plačioje neturtingų tikinčiųjų bendruomenėje. Eksponatuose atsispindi išskirtinis Šv. Juozapato garbinimas XVII a. – jis buvo vienas populiariausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Baroko epochos šventųjų.
Parodos atidarymo metu bus pristatyta autentiškų Šv. Juozapato liturginių drabužių rekonstrukcija. Jo drabužių detalės atskleidžia ne tik arkivyskupo statusą, bet ir krikščioniškus simbolius. Kostiumo atkūrimą inicijavo VU Istorijos fakulteto mokslininkė dr. Genutė Kirkienė, darbą atliko VU Istorijos fakulteto studentas Tomas Antropikas. Liturginiai drabužiai rekonstruoti remiantis ikonografiniais ir archeologiniais šaltiniais, visos aprangos detalės ir puošybos elementai atitinka to meto gamybos technologijas ir medžiagas.
Parodos partneriai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.
Paroda VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3, I a.) veiks iki 2024 metų kovo mėnesio. Šv. Juozapato liturginių drabužių rekonstrukcija bus eksponuojama
Publikuota: 2023-10-09 13:45:21
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|