|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Rinkimai
|
|
|
Likus kelioms savaitėms iki gegužės 12 d. vyksiančio referendumo dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo, visu pajėgumu įsibėgėja visuomenės informavimo kampanija „Suapvalinkime Lietuvą“, kuri kviečia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva.
„Kiekvieno balsas referendume dėl pilietybės išsaugojimo gali būti lemiamas. Pasitelkdami suapvalinimo metaforą, siekiame vaizdžiai perteikti klausimą: norime daugiau ar mažiau Lietuvos piliečių, didesnių ar mažesnių demografinių rodiklių, stipresnių ar silpnesnių ryšių su lietuviais, pasklidusias po visą Žemės rutulį? Kartu šiuo suapvalinimo veiksmu kviečiame pagaliau išspręsti šį aštriais kampais pasižymintį klausimą, neduodantį visuomenei ramybės, t. y. raginame visus referendumo būdu susitarti“, – komentuodamas kampanijos idėją sakė Vyriausybės kanceliarijos Vyriausybės komunikacijos departamento vadovas Marius Gurskas.
Artėjantis referendumas yra ne tik užsienio lietuvių klausimas – juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie tūkstantį savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, kurios neleidžia išsaugoti pilietybės (22 iš 27 ES valstybių narių tai leidžia).
Referendumo metu visi kartu turėsime atsakyti į klausimą, ar LR piliečiai galėtų išlaikyti jau gimimu įgytą LR pilietybę, jeigu jie įgytų ir kitos Lietuvai draugiškos valstybės (valstybės, priklausančios NATO, ES, EBPO ir EEE organizacijoms) pilietybę.
2023 m. gruodžio mėn. atliktos sociologinės apklausos duomenimis, 3 iš 4 (arba 76 proc.) respondentų teigė, kad yra svarbu išsaugoti gimimu įgytą LR pilietybę, įgijus kitos Lietuvai draugiškos valstybės pilietybę, o 60 proc. apklaustųjų išreiškė ketinimą dalyvauti referendume.
2023 m. spalio–lapkričio mėn. pirmajame visuomenės informavimo kampanijos etape tradiciniais ir skaitmeniniais komunikacijos kanalais buvo informuojama apie artėjantį referendumą ir jo reikšmę.
Antrasis visuomenės informavimo etapas prasidėjo 2024 m. kovo pabaigoje ir tęsis iki gegužės 12 d. Visuomenės informavimui naudojamos plataus spektro priemonės: televizijos kanalai, radijo stotys, portalai, spauda, socialiniai tinklai, regioninė ir vietos televizija bei laikraščiai, lauko reklama. Aktyviai įsitraukė savivaldybės, seniūnijos, ministerijos, nevyriausybinės ir verslo organizacijos, Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“, Užimtumo tarnyba, AB Lietuvos oro uostai, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir kt.
Referendumas būtų laikomas įvykusiu, jei jame dalyvautų daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių, gyvenančių Lietuvoje ir užsienyje. Sprendimas būtų laikomas priimtu, jeigu referendumas įvyktų ir už teikiamą klausimą balsuotų daugiau nei pusė referendume dalyvaujančių asmenų, t. y. apie 1, 2 mln. rinkėjų balsuotų už.
Daugiau informacijos apie referendumą galima rasti www.referendumas2024.lt .
Vyriausybės komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir žiniasklaida skyriaus inf.
Likus kelioms savaitėms iki gegužės 12 d. vyksiančio referendumo dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo, visu pajėgumu įsibėgėja visuomenės informavimo kampanija „Suapvalinkime Lietuvą“, kuri kviečia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. |
„Kiekvieno balsas referendume dėl pilietybės išsaugojimo gali būti lemiamas. Pasitelkdami suapvalinimo metaforą, siekiame vaizdžiai perteikti klausimą: norime daugiau ar mažiau Lietuvos piliečių, didesnių ar mažesnių demografinių rodiklių, stipresnių ar silpnesnių ryšių su lietuviais, pasklidusias po visą Žemės rutulį? Kartu šiuo suapvalinimo veiksmu kviečiame pagaliau išspręsti šį aštriais kampais pasižymintį klausimą, neduodantį visuomenei ramybės, t. y. raginame visus referendumo būdu susitarti“, – komentuodamas kampanijos idėją sakė Vyriausybės kanceliarijos Vyriausybės komunikacijos departamento vadovas Marius Gurskas.
Artėjantis referendumas yra ne tik užsienio lietuvių klausimas – juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie tūkstantį savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, kurios neleidžia išsaugoti pilietybės (22 iš 27 ES valstybių narių tai leidžia).
Referendumo metu visi kartu turėsime atsakyti į klausimą, ar LR piliečiai galėtų išlaikyti jau gimimu įgytą LR pilietybę, jeigu jie įgytų ir kitos Lietuvai draugiškos valstybės (valstybės, priklausančios NATO, ES, EBPO ir EEE organizacijoms) pilietybę.
2023 m. gruodžio mėn. atliktos sociologinės apklausos duomenimis, 3 iš 4 (arba 76 proc.) respondentų teigė, kad yra svarbu išsaugoti gimimu įgytą LR pilietybę, įgijus kitos Lietuvai draugiškos valstybės pilietybę, o 60 proc. apklaustųjų išreiškė ketinimą dalyvauti referendume.
2023 m. spalio–lapkričio mėn. pirmajame visuomenės informavimo kampanijos etape tradiciniais ir skaitmeniniais komunikacijos kanalais buvo informuojama apie artėjantį referendumą ir jo reikšmę.
Antrasis visuomenės informavimo etapas prasidėjo 2024 m. kovo pabaigoje ir tęsis iki gegužės 12 d. Visuomenės informavimui naudojamos plataus spektro priemonės: televizijos kanalai, radijo stotys, portalai, spauda, socialiniai tinklai, regioninė ir vietos televizija bei laikraščiai, lauko reklama. Aktyviai įsitraukė savivaldybės, seniūnijos, ministerijos, nevyriausybinės ir verslo organizacijos, Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“, Užimtumo tarnyba, AB Lietuvos oro uostai, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir kt.
Referendumas būtų laikomas įvykusiu, jei jame dalyvautų daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių, gyvenančių Lietuvoje ir užsienyje. Sprendimas būtų laikomas priimtu, jeigu referendumas įvyktų ir už teikiamą klausimą balsuotų daugiau nei pusė referendume dalyvaujančių asmenų, t. y. apie 1, 2 mln. rinkėjų balsuotų už.
Daugiau informacijos apie referendumą galima rasti www.referendumas2024.lt .
Vyriausybės komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir žiniasklaida skyriaus inf.
Publikuota: 2024-04-24 10:52:38
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|