|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Žemės Sausininkų k., Bartninkų sen. (apsėta kvietrugiais, išimtos pažymos iš NŽT). Tel. 0 614 06 069. Galioja iki: 2024-06-01 13:25:32
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kraštiečiai
|
|
|
Tiek Mariui Vilemaičiui, tiek Daivai Zavistauskaitei svarbu išsaugoti Lietuvos pilietybę.
Autoriaus ir asmeninio albumo nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Jau šį sekmadienį, gegužės 12 d., vyks ne tik Prezidento rinkimai, bet ir referendumas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo. Jo su nekantrumu laukia tūkstančiai užsienyje gyvenančių tautiečių, tarp kurių – ir būrys kraštiečių.
Nepasinaudoja galimybe
Skaičiuojama, kad svetur gyvena maždaug milijonas lietuvių. Visų išvykimo istorijos skirtingos, tačiau daugelį iš jų vienija bendras siekis – išlaikyti Lietuvos pilietybę ir puoselėti savo tėvynės papročius bei tradicijas. Net ir gyvendami toli nuo namų tautiečiai buriasi į lietuviškas bendruomenes, švenčia mūsų šalies valstybines šventes, o jų atžalos lanko lietuviškas mokyklas.
Puikiai „Santakos“ laikraščio skaitytojams pažįstamas kybartietis Marius Vilemaitis dėl įdomesnių darbo projektų į JAV išvyko prieš 15 metų. Į Lietuvą vyras su žmona ir dviem vaikais grįžta kasmet. Ypač šių kelionių laukia Mariaus sūnūs, kuriems laikas Lietuvoje asocijuojasi ne tik su galimybe vėl pamatyti išsiilgtus senelius, bet ir su geresniu tėvų gimtinės pažinimu.
Bent jau artimiausiu metu Marius su šeima nežada visam laikui parsikraustyti į tėvynę, tačiau ateityje, kai vaikai baigs mokslus, jis norėtų bent dalį laiko praleisti būtent čia.
Nors ir turi galimybę pretenduoti į JAV pilietybę, kybartietis ja nesinaudoja. Pagrindinė priežastis – noras išlaikyti lietuvišką pasą. Pagal dabar galiojančią tvarką, tapęs JAV piliečiu jis turėtų atsisakyti Lietuvos pilietybės.
Nepamiršta gimtinės
Net ir gyvendamas už tūkstančių kilometrų Marius stengiasi puoselėti lietuvybę. Jis priklauso ne vienai lietuviškai organizacijai, nuolat bendrauja su svetur gyvenančiais tautiečiais, o ir artimiausių draugų ratą sudaro lietuviai.
„Vien JAV yra bent 50 lietuvių bendruomenių, kuriose buriasi nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių lietuvių. Panašiai tiek yra ir savaitgalinių lietuviškų mokyklų, kuriose vaikai mokomi lietuvių kalbos ir istorijos. Nuo 2009 m. esu savanoriavęs lituanistinėje mokykloje, lietuvių bendruomenėje ar Profesionalų klube. Per tiek laiko pradėjau suprasti, kiek diaspora prisideda prie Lietuvos gyvenimo. Vis tik kartu matau ir daug neišnaudoto potencialo. Ir tai susiję ne tik su vaikų mokymu lietuvių kalbos, istorijos ir tradicijų. Dalis tų pačių vaikų vėliau vyksta studijuoti ar stažuotis į Lietuvą. Esu tikras, kad vėliau jie sugrįš į Lietuvą kaip investuotojai ar tarpininkai atidarant įmonių padalinius“, – svarstė M. Vilemaitis.
Prieš trejus metus jis nusprendė didžiąją dalį savo visuomeninės veiklos skirti gimtajam miestui – Kybartams. Turėdamas nemažai patirties vyras ėmė vaikams organizuoti užklasines veiklas bei stovyklas. Būtent jo iniciatyva buvo įkurta VšĮ „Kybartų jaunimas“.
M. Vilemaitis taip pat buvo vienas iš Pasaulio kybartiečių draugijos steigėjų. Nors kurį laiką jis šią veiklą buvo apleidęs, tačiau neseniai vėl prie jos prisijungė ir buvo išrinktas šios nevyriausybinės organizacijos pirmininku. Neturėdamas Lietuvos pilietybės jis negalėtų to daryti.
Buvo sunku pragyventi
Dar viena kraštietė Daiva Zavistauskaitė save laiko ekonomine emigrante. Maždaug du dešimtmečius moteris gyvena Vokietijoje.
„Buvau jauna ir nors dirbau pedagoginį darbą, tačiau mėnesio gale neretai neturėdavau pinigų susimokėti už pramogas ar savaitgalio kelionę pas tėvus. O juos lankydavau reguliariai, nes augino žuvusios sesers vaikus, tad privalėdavau padėti. Matydama sunkią mano finansinę situaciją prie Miuncheno gyvenusi draugė pakvietė atvažiuoti ir padėti vienai šeimai prižiūrėti vaikus. Susigundžiau šiuo pasiūlymu. Pradžia buvo labai sunki, nes vokiškai kalbėti išmokau tik po kurio laiko, tačiau niekada nesigailėjau čia atvažiavusi“, – prisipažino D. Zavistauskaitė.
Šiuo metu moteris dirba vokiškame darželyje, o nuo 2005 m. priklauso Miuncheno lietuvių bendruomenei, su kuria organizuoja įvairius renginius, dalyvauja ir gieda šv. Mišiose, skaito skaitinius ir pan. Kraštietė prisipažino slapta svajojanti sugrįžti gyventi į Lietuvą, tačiau kol kas tam dar nesiryžta.
„Manau, kad kaip atvažiavau spontaniškai į Vokietiją, taip spontaniškai ir grįšiu į Lietuvą. Esu tikra, kad ir darbą pavyktų susirasti, nes, kiek žinau, Lietuvoje darželio mokytojų taip pat trūksta.
Dabar namo parvykstu per didžiąsias metų šventes, taip pat vasaroti. Mano gyvenimo draugui labai patinka Lietuva, tad vasaromis aplankyti Lietuvos pajūrį – šventas reikalas. Čia daug geriau nei Turkijos kurortuose“, – šypsojosi kraštietė.
Pateikę prašymus
Dabar JAV viešintis kybartietis Leonas Narbutis šioje šalyje praleido didžiąją gyvenimo dalį.
Gimęs Lietuvoje, jis per Antrąjį pasaulinį karą su tėvais patraukė į Vakarus: iš pradžių į Vokietiją, vėliau – į JAV. Nors tuo metu Lietuva buvo okupuota, Amerikoje įsikūrę tautiečiai neapleido savo šaknų. Jie nuolat glaudėsi vieni prie kitų, stengėsi neužmiršti, iš kurios šalies yra kilę. Dar daugiau – jie steigė įvairias lietuviškas organizacijas, vienaip ar kitaip padedančias Lietuvos žmonėms.
Bene žinomiausia iš jų – Lietuvių fondas. Tai pelno nesiekianti organizacija, kurios pagrindinis tikslas – išlaikyti ir remti lietuvišką kultūrą, švietimą, lietuviškos veiklos centrus Jungtinėse Amerikos Valstijose. L. Narbutis yra šio fondo valdybos narys.
Visam laikui gyventi į Lietuvą L. Narbutis su žmona grįžo 2004-aisiais. Trys poros vaikai šiuo metu gyvena JAV. Dukra turi Lietuvos pilietybę, o vienas iš sūnų kartu su trimis savo atžalomis yra pateikę prašymus tapti Lietuvos piliečiais. Jiems artėjantis referendumas – ypač svarbus.
„Mes šeimoje visada kalbamės tik lietuviškai, vaikams laiškus rašau taip pat tik šia kalba. Šiais laikais Lietuva gali būti visur. Svarbu ne konkreti vieta, o žmogaus ryšys. Nereikėtų į kitą vietą perkeltam medžiui nukirsti šaknų. Svarbu palikti žmogui galimybę grįžti į gimtinę, padėti jai. Neabejoju, kad jei kada nors mūsų šalį ištiktų nelaimė, daugelis užsienyje gyvenančių tautiečių tikrai jai vienaip ar kitaip padėtų. Aišku, jei pati valstybė iš tų žmonių neatims tokios galimybės“, – mintimis dalijosi L. Narbutis.
Svarstytų galimybę
Pats L. Narbutis turi dvi pilietybes. Mūsų šalies Konstitucija tai leidžia, kadangi vyras gimė Lietuvoje, o JAV pilietybę gavo, kai Lietuva buvo okupuota.
Dvi pilietybes turi ir M. Vilemaičio vaikai, kuriems Lietuvoje taip pat taikomos išimtys.
„Jaunesniajam sūnui dar tik devyneri. Abejoju, ar jis gerai supranta, kas yra ta pilietybė. Jis tiesiog sako, kad yra lietuvis, kalba, moka skaityti lietuviškai ir tuo labai didžiuojasi. Tuo tarpu vyresniajam tuoj bus 16 metų. Panašu, kad jam labai svarbu išlaikyti Lietuvos pilietybę. Ne kartą teko atsakinėti į jo klausimus apie karinę tarnybą. Sūnus nuolat klausinėja, ar tarptautinėse sporto varžybose galėtų atstovauti Lietuvai, ar galėtų baigęs studijas važiuoti dirbti į Lietuvą“, – pasakojo M. Vilemaitis.
Jei po gegužės 12 d. vyksiančio referendumo būtų pakeistas Konstitucijos straipsnis, pats Marius taip pat svarstytų apie JAV pilietybę. Tai jam atvertų daugiau laisvės tolesnei karjerai.
„Į JAV išvykau gavęs darbo pasiūlymą iš Federalinėje Aviacijos Administracijoje dirbančios rangovų kompanijos. Po metų sulaukiau pasiūlymo pereiti į Vidaus reikalų ministeriją. Saugumo sumetimais apie būsimą darbą gavau tik minimalios informacijos. Visa kita turėjo būti pranešta po saugumo bei poligrafo patikrinimų. Pradėjus tvarkyti dokumentus paaiškėjo, kad visgi dirbti negalėsiu, nes neturiu JAV pilietybės. Neslėpsiu, nusivylimas buvo didelis. Neturint JAV pilietybės negalima dirbti federaliniame sektoriuje. O jame yra tikrai įdomių projektų. Turbūt niekada nesužinosiu, kiek tokių galimybių praleidau, nes tiesiog šioje srityje daugiau darbų neieškau“, – pasakojo M. Vilemaitis.
Lengvesnė integracija
Jei būtų pakeista Konstitucija, apie Vokietijos pilietės statusą svarstytų ir D. Zavistauskaitė. Moteris teigė, kad tokiu atveju jai greičiausiai būtų lengviau spręsti buto nuomos ar pirkimo klausimus, o ir integracija į vietinę bendruomenę būtų dar lengvesnė.
„Kartu su manimi darželyje dirba dar viena lietuvė. Abi turėjome pasirašyti dokumentus, jog nedirbsime vienoje grupėje. Neabejoju, kad jei turėčiau vokišką pasą, tokia situacija nebūtų susiklosčiusi“, – svarstė D. Zavistauskaitė.
Moteris teigė esanti patriotė, todėl atsisakyti Lietuvos pilietybės niekada nesvarsčiusi.
„Artėjantis referendumas man bus labai svarbus. Stengiuosi būti atsakinga už savo valstybę, noriu, kad joje būtų gera gyventi mano artimiems žmonėms, o ateityje – ir man pačiai. Šiuo klausimu daug bendrauju su užsienyje gyvenančiais tautiečiais. Visi jie nori išsaugoti Lietuvos pilietybę. Deja, kai kas buvo priverstas jos atsisakyti, kadangi pirko namus, į mokyklas leido vaikus, kūrė verslus. Tai daryti turint šalies, kurioje gyveni, pilietybę yra daug lengviau“, – teigė pašnekovė.
Žmonės painioja
M. Vilemaitis teigė pilietybės klausimais nuolat bendraujantis su JAV gyvenančiais lietuviais. Jis tikino nesutikęs dar nė vieno asmens, kuris nenorėtų išlaikyti lietuviško paso.
Kalbinti pašnekovai sakė visada balsuojantys Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose. Ne išimtis buvo ir šis kartas – kadangi užsienyje balsuojama anksčiau, visi jie savo balsus jau atidavė tiek Prezidento rinkimuose, tiek referendume.
„Pastebiu, kad Lietuvoje dažnai žmonės painioja, apie ką šis referendumas. Yra dalis, kurie, prisimindami pilietybės suteikimus liūdnai pagarsėjusiems oligarchams, mano, jog jo metu bus sprendžiamas klausimas dėl pilietybės suteikimo iš kitų šalių atvykusiems imigrantams. Bet juk iš tikrųjų bus sprendžiama, ar palikti lietuvišką pasą tiems mūsų šalies piliečiams, kurie priima Lietuvai draugiškų šalių pilietybę“, – akcentavo M. Vilemaitis.
Tiek jis, tiek kiti pašnekovai ragino kraštiečius dalyvauti artėjančiame balsavime ir padėti užsienyje gyvenantiems tautiečiams išsaugoti Lietuvos pilietybę.
Jau šį sekmadienį, gegužės 12 d., vyks ne tik Prezidento rinkimai, bet ir referendumas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo. Jo su nekantrumu laukia tūkstančiai užsienyje gyvenančių tautiečių, tarp kurių – ir būrys kraštiečių. |
Skaičiuojama, kad svetur gyvena maždaug milijonas lietuvių. Visų išvykimo istorijos skirtingos, tačiau daugelį iš jų vienija bendras siekis – išlaikyti Lietuvos pilietybę ir puoselėti savo tėvynės papročius bei tradicijas. Net ir gyvendami toli nuo namų tautiečiai buriasi į lietuviškas bendruomenes, švenčia mūsų šalies valstybines šventes, o jų atžalos lanko lietuviškas mokyklas.
Puikiai „Santakos“ laikraščio skaitytojams pažįstamas kybartietis Marius Vilemaitis dėl įdomesnių darbo projektų į JAV išvyko prieš 15 metų. Į Lietuvą vyras su žmona ir dviem vaikais grįžta kasmet. Ypač šių kelionių laukia Mariaus sūnūs, kuriems laikas Lietuvoje asocijuojasi ne tik su galimybe vėl pamatyti išsiilgtus senelius, bet ir su geresniu tėvų gimtinės pažinimu.
Bent jau artimiausiu metu Marius su šeima nežada visam laikui parsikraustyti į tėvynę, tačiau ateityje, kai vaikai baigs mokslus, jis norėtų bent dalį laiko praleisti būtent čia.
Nors ir turi galimybę pretenduoti į JAV pilietybę, kybartietis ja nesinaudoja. Pagrindinė priežastis – noras išlaikyti lietuvišką pasą. Pagal dabar galiojančią tvarką, tapęs JAV piliečiu jis turėtų atsisakyti Lietuvos pilietybės.
Net ir gyvendamas už tūkstančių kilometrų Marius stengiasi puoselėti lietuvybę. Jis priklauso ne vienai lietuviškai organizacijai, nuolat bendrauja su svetur gyvenančiais tautiečiais, o ir artimiausių draugų ratą sudaro lietuviai.
„Vien JAV yra bent 50 lietuvių bendruomenių, kuriose buriasi nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių lietuvių. Panašiai tiek yra ir savaitgalinių lietuviškų mokyklų, kuriose vaikai mokomi lietuvių kalbos ir istorijos. Nuo 2009 m. esu savanoriavęs lituanistinėje mokykloje, lietuvių bendruomenėje ar Profesionalų klube. Per tiek laiko pradėjau suprasti, kiek diaspora prisideda prie Lietuvos gyvenimo. Vis tik kartu matau ir daug neišnaudoto potencialo. Ir tai susiję ne tik su vaikų mokymu lietuvių kalbos, istorijos ir tradicijų. Dalis tų pačių vaikų vėliau vyksta studijuoti ar stažuotis į Lietuvą. Esu tikras, kad vėliau jie sugrįš į Lietuvą kaip investuotojai ar tarpininkai atidarant įmonių padalinius“, – svarstė M. Vilemaitis.
Prieš trejus metus jis nusprendė didžiąją dalį savo visuomeninės veiklos skirti gimtajam miestui – Kybartams. Turėdamas nemažai patirties vyras ėmė vaikams organizuoti užklasines veiklas bei stovyklas. Būtent jo iniciatyva buvo įkurta VšĮ „Kybartų jaunimas“.
M. Vilemaitis taip pat buvo vienas iš Pasaulio kybartiečių draugijos steigėjų. Nors kurį laiką jis šią veiklą buvo apleidęs, tačiau neseniai vėl prie jos prisijungė ir buvo išrinktas šios nevyriausybinės organizacijos pirmininku. Neturėdamas Lietuvos pilietybės jis negalėtų to daryti.
Dar viena kraštietė Daiva Zavistauskaitė save laiko ekonomine emigrante. Maždaug du dešimtmečius moteris gyvena Vokietijoje.
„Buvau jauna ir nors dirbau pedagoginį darbą, tačiau mėnesio gale neretai neturėdavau pinigų susimokėti už pramogas ar savaitgalio kelionę pas tėvus. O juos lankydavau reguliariai, nes augino žuvusios sesers vaikus, tad privalėdavau padėti. Matydama sunkią mano finansinę situaciją prie Miuncheno gyvenusi draugė pakvietė atvažiuoti ir padėti vienai šeimai prižiūrėti vaikus. Susigundžiau šiuo pasiūlymu. Pradžia buvo labai sunki, nes vokiškai kalbėti išmokau tik po kurio laiko, tačiau niekada nesigailėjau čia atvažiavusi“, – prisipažino D. Zavistauskaitė.
Šiuo metu moteris dirba vokiškame darželyje, o nuo 2005 m. priklauso Miuncheno lietuvių bendruomenei, su kuria organizuoja įvairius renginius, dalyvauja ir gieda šv. Mišiose, skaito skaitinius ir pan. Kraštietė prisipažino slapta svajojanti sugrįžti gyventi į Lietuvą, tačiau kol kas tam dar nesiryžta.
„Manau, kad kaip atvažiavau spontaniškai į Vokietiją, taip spontaniškai ir grįšiu į Lietuvą. Esu tikra, kad ir darbą pavyktų susirasti, nes, kiek žinau, Lietuvoje darželio mokytojų taip pat trūksta.
Dabar namo parvykstu per didžiąsias metų šventes, taip pat vasaroti. Mano gyvenimo draugui labai patinka Lietuva, tad vasaromis aplankyti Lietuvos pajūrį – šventas reikalas. Čia daug geriau nei Turkijos kurortuose“, – šypsojosi kraštietė.
Dabar JAV viešintis kybartietis Leonas Narbutis šioje šalyje praleido didžiąją gyvenimo dalį.
Gimęs Lietuvoje, jis per Antrąjį pasaulinį karą su tėvais patraukė į Vakarus: iš pradžių į Vokietiją, vėliau – į JAV. Nors tuo metu Lietuva buvo okupuota, Amerikoje įsikūrę tautiečiai neapleido savo šaknų. Jie nuolat glaudėsi vieni prie kitų, stengėsi neužmiršti, iš kurios šalies yra kilę. Dar daugiau – jie steigė įvairias lietuviškas organizacijas, vienaip ar kitaip padedančias Lietuvos žmonėms.
Bene žinomiausia iš jų – Lietuvių fondas. Tai pelno nesiekianti organizacija, kurios pagrindinis tikslas – išlaikyti ir remti lietuvišką kultūrą, švietimą, lietuviškos veiklos centrus Jungtinėse Amerikos Valstijose. L. Narbutis yra šio fondo valdybos narys.
Visam laikui gyventi į Lietuvą L. Narbutis su žmona grįžo 2004-aisiais. Trys poros vaikai šiuo metu gyvena JAV. Dukra turi Lietuvos pilietybę, o vienas iš sūnų kartu su trimis savo atžalomis yra pateikę prašymus tapti Lietuvos piliečiais. Jiems artėjantis referendumas – ypač svarbus.
„Mes šeimoje visada kalbamės tik lietuviškai, vaikams laiškus rašau taip pat tik šia kalba. Šiais laikais Lietuva gali būti visur. Svarbu ne konkreti vieta, o žmogaus ryšys. Nereikėtų į kitą vietą perkeltam medžiui nukirsti šaknų. Svarbu palikti žmogui galimybę grįžti į gimtinę, padėti jai. Neabejoju, kad jei kada nors mūsų šalį ištiktų nelaimė, daugelis užsienyje gyvenančių tautiečių tikrai jai vienaip ar kitaip padėtų. Aišku, jei pati valstybė iš tų žmonių neatims tokios galimybės“, – mintimis dalijosi L. Narbutis.
Pats L. Narbutis turi dvi pilietybes. Mūsų šalies Konstitucija tai leidžia, kadangi vyras gimė Lietuvoje, o JAV pilietybę gavo, kai Lietuva buvo okupuota.
Dvi pilietybes turi ir M. Vilemaičio vaikai, kuriems Lietuvoje taip pat taikomos išimtys.
„Jaunesniajam sūnui dar tik devyneri. Abejoju, ar jis gerai supranta, kas yra ta pilietybė. Jis tiesiog sako, kad yra lietuvis, kalba, moka skaityti lietuviškai ir tuo labai didžiuojasi. Tuo tarpu vyresniajam tuoj bus 16 metų. Panašu, kad jam labai svarbu išlaikyti Lietuvos pilietybę. Ne kartą teko atsakinėti į jo klausimus apie karinę tarnybą. Sūnus nuolat klausinėja, ar tarptautinėse sporto varžybose galėtų atstovauti Lietuvai, ar galėtų baigęs studijas važiuoti dirbti į Lietuvą“, – pasakojo M. Vilemaitis.
Jei po gegužės 12 d. vyksiančio referendumo būtų pakeistas Konstitucijos straipsnis, pats Marius taip pat svarstytų apie JAV pilietybę. Tai jam atvertų daugiau laisvės tolesnei karjerai.
„Į JAV išvykau gavęs darbo pasiūlymą iš Federalinėje Aviacijos Administracijoje dirbančios rangovų kompanijos. Po metų sulaukiau pasiūlymo pereiti į Vidaus reikalų ministeriją. Saugumo sumetimais apie būsimą darbą gavau tik minimalios informacijos. Visa kita turėjo būti pranešta po saugumo bei poligrafo patikrinimų. Pradėjus tvarkyti dokumentus paaiškėjo, kad visgi dirbti negalėsiu, nes neturiu JAV pilietybės. Neslėpsiu, nusivylimas buvo didelis. Neturint JAV pilietybės negalima dirbti federaliniame sektoriuje. O jame yra tikrai įdomių projektų. Turbūt niekada nesužinosiu, kiek tokių galimybių praleidau, nes tiesiog šioje srityje daugiau darbų neieškau“, – pasakojo M. Vilemaitis.
Jei būtų pakeista Konstitucija, apie Vokietijos pilietės statusą svarstytų ir D. Zavistauskaitė. Moteris teigė, kad tokiu atveju jai greičiausiai būtų lengviau spręsti buto nuomos ar pirkimo klausimus, o ir integracija į vietinę bendruomenę būtų dar lengvesnė.
„Kartu su manimi darželyje dirba dar viena lietuvė. Abi turėjome pasirašyti dokumentus, jog nedirbsime vienoje grupėje. Neabejoju, kad jei turėčiau vokišką pasą, tokia situacija nebūtų susiklosčiusi“, – svarstė D. Zavistauskaitė.
Moteris teigė esanti patriotė, todėl atsisakyti Lietuvos pilietybės niekada nesvarsčiusi.
„Artėjantis referendumas man bus labai svarbus. Stengiuosi būti atsakinga už savo valstybę, noriu, kad joje būtų gera gyventi mano artimiems žmonėms, o ateityje – ir man pačiai. Šiuo klausimu daug bendrauju su užsienyje gyvenančiais tautiečiais. Visi jie nori išsaugoti Lietuvos pilietybę. Deja, kai kas buvo priverstas jos atsisakyti, kadangi pirko namus, į mokyklas leido vaikus, kūrė verslus. Tai daryti turint šalies, kurioje gyveni, pilietybę yra daug lengviau“, – teigė pašnekovė.
M. Vilemaitis teigė pilietybės klausimais nuolat bendraujantis su JAV gyvenančiais lietuviais. Jis tikino nesutikęs dar nė vieno asmens, kuris nenorėtų išlaikyti lietuviško paso.
Kalbinti pašnekovai sakė visada balsuojantys Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose. Ne išimtis buvo ir šis kartas – kadangi užsienyje balsuojama anksčiau, visi jie savo balsus jau atidavė tiek Prezidento rinkimuose, tiek referendume.
„Pastebiu, kad Lietuvoje dažnai žmonės painioja, apie ką šis referendumas. Yra dalis, kurie, prisimindami pilietybės suteikimus liūdnai pagarsėjusiems oligarchams, mano, jog jo metu bus sprendžiamas klausimas dėl pilietybės suteikimo iš kitų šalių atvykusiems imigrantams. Bet juk iš tikrųjų bus sprendžiama, ar palikti lietuvišką pasą tiems mūsų šalies piliečiams, kurie priima Lietuvai draugiškų šalių pilietybę“, – akcentavo M. Vilemaitis.
Tiek jis, tiek kiti pašnekovai ragino kraštiečius dalyvauti artėjančiame balsavime ir padėti užsienyje gyvenantiems tautiečiams išsaugoti Lietuvos pilietybę.
Galerija: Kraštiečiai
Publikuota: 2024-05-06 10:35:19
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ir vilkaviškiečiai pasirinko dabartinį prezidentą G. Nausėdą * Vilkaviškyje nuvilnijo Poezijos pavasaris
* Buvusi Bartninkų seniūnė labiausiai pasiilgs žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|