Notarų darbo reformos sutaupys klientų laiko

Eglė KVIESULAITIENĖ

Aukščiausias teisingumo institucijas sukrėtė skandalas, kai viešai buvo paskelbta apie
didžiuosiuose miestuose dirbančių notarų savivalę. Buvo teigiama, kad notarai diskriminuoja smulkiomis paslaugomis besinaudojančius piliečius, o turtingi klientai, sudarinėjantys stambius sandorius, priimami be eilės. Vilkaviškiečiams prie notarų durų taip pat
tenka laukti nemažose eilėse, o dažniausiai priėmimui reikia užsirašyti.

Užrašomi iš anksto

Vilkaviškio rajono 2-ojo biuro notarė Stasė Ūsaitė sutiko, jog ir prie jos, ir prie kolegės,
1-ojo biuro notarės Ritos Vyzienės durų dažnai susidaro klientų eilės. Vasaros metu jos
buvo dar pailgėjusios, kai kuri iš dviejų notarių atostogavo. S.Ūsaitė sakė suprantanti
žmonių nepasitenkinimą, kai, susiruošę tą pačią dieną susitvarkyti visus dokumentus,
klientai staiga sužino, jog pas notarą greitai nepateks.

Vasarą notarų darbo krūvis laikinai padidėja ne tik dėl atostogų, bet ir dėl brandos
atestatų kopijų tvirtinimo, parašų paliudijimo sutikimuose vaikui išvykti į užsienį.

– Ne patys notarai, o valstybė reguliuoja notarų skaičių, darbo tvarką ir įkainius, –
aiškino S.Ūsaitė. – Notarai yra valstybės įgalioti asmenys, kuriems pavesta atlikti
valstybės funkcijas. Mūsų rajono savivaldybėje turėtų dirbti 3 notarai, bet dirba tik 2. Į
trečiąją vietą, kuri numatyta Kybartuose, tiesiog neatsiranda norinčių. Tai viena iš
priežasčių, dėl ko dviejuose dirbančiuose notarų biuruose susidaro eilės. Šalyje šiuo metu
nustatytas maksimalus notarų skaičius – 280, tačiau realiai jų dirba 241.

Anot notarės, kiekvienas biuras pats nustato žmonių priėmimo ir aptarnavimo tvarką.
Vilkaviškio notarų biuruose nustatyta tvarka, kai klientai užrašomi iš anksto. Todėl
natūralu, kad žmogus ne visada priimamas tą pačią dieną, kai kreipiasi, jei nebuvo
užsirašęs iš anksto.

Padaryta pakeitimų

Po skandalo spaudoje teisingumo ministras Petras Baguška drauge su Notarų rūmų
vadovybe ėmėsi spręsti notarų darbo problemas, padaryta kai kurių pakeitimų. Bus
nustatyti konkretūs ir aiškūs terminai, per kuriuos notarai turi suteikti savo paslaugas
klientams. Nesilaikant terminų, žmonės galės kreiptis į notarų veiklą prižiūrinčias
institucijas.

Rengiant Notarų įstatymo pakeitimo projektą, siekiama kandidatams į notarus ir
notarų padėjėjams suteikti teisę savarankiškai atlikti nesudėtingus notarinius veiksmus.
Taip bus taupomas kliento laikas, o notaras galės daugiau dėmesio skirti sudėtingesniems
notariniams veiksmams atlikti.

Jau dabar, sudarant sandorį dėl nekilnojamojo turto pardavimo, galima kreiptis
tiesiai į notarus ir gauti pažymas iš Registrų centro apie nekilnojamąjį turtą. Taip
sutaupomas laikas, nes negaištama Registrų centro padaliniuose.
Notarų rūmai pritarė siūlymams pailginti gyventojų priėmimo pas notarą laiką taip,
kad per vieną savaitę tam būtų skiriama ne mažiau kaip 40 valandų (šiuo metu – 30
valandų). Taip pat bus dedamos pastangos, kad notarų biurai dirbtų ir šeštadieniais,
žmonėms patogiu metu.

Atkreiptas dėmesys ir į klientų nepasitenkinimą, kai, norint tvarkytis paveldėjimo
dokumentus, reikia kreiptis tik į tai teritorijai priskirtą notarą. Tad pritarta siūlymui
leisti klientams patiems pasirinkti, pas kurį tos pačios savivaldybės notarą jie norėtų
tvarkytis paveldėjimo reikalus. Taip pat teisingumo ministras kreipėsi į Švietimo ir
mokslo ministeriją, kad pačios aukštosios mokyklos patvirtintų dokumentų nuorašus ir
nesiuntinėtų tūkstančių jaunų žmonių pas notarus.

Priekaištai dėl kainų

Pasak S.Ūsaitės, notarų darbas yra griežtai reglamentuotas galiojančių įstatymų, tad
ir savo paslaugų įkainių notarai patys nenustato. Šiuo metu, taikydami įkainius, notarai
vadovaujasi 1996 metais išleistu teisingumo ministro įsakymu. Taigi įkainiai nesikeičia
jau 10 metų, nors dauguma prekių ir paslaugų per šį laiką gerokai pabrango. Ministerija
ketina peržiūrėti dalį notarų paslaugų įkainių.

– Daugiausia priekaištų sulaukiame dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo
sandorių tvirtinimo kainų, – sakė notarė S.Ūsaitė. – Šis įkainis skaičiuojamas nuo turto
pardavimo kainos. Didėjant nekilnojamojo turto kainoms, kartu augo ir sandorio sudarymo kaina.

Tačiau tokie sandoriai sudaro tik nedidelę dalį notarinių veiksmų. Apie 80 proc.
notarų aptarnaujamų žmonių kreipiasi dėl socialinio pobūdžio notarinių veiksmų, įkainotų nuo kelių iki keliasdešimties litų.

Reformai pritaria

Anot S.Ūsaitės, norint pradėti rimtas diskusijas, kokie turi būti nauji įkainiai, reikia
atlikti kompleksinį tyrimą – išanalizuoti dabartinių įkainių pagrįstumą, atsižvelgiant į
bendrą ekonominę situaciją, žmonių pajamas, taip pat įvertinti, ar šie įkainiai atitinka
notarų darbo ir laiko sąnaudas. Šiuo metu notarų paslaugų kainos Lietuvoje yra vienos
mažiausių iš Europos Sąjungos valstybių. Latvijoje, kur įkainiai šiemet buvo peržiūrėti,
rezultatai buvo ne klientų naudai – dauguma įkainių padidėjo.

Įkainiai turi ne tik patenkinti visuomenės norus, bet ir užtikrinti notarų nepriklausomybę bei savarankiškumą, kad jie galėtų sąžiningai vykdyti valstybės pavestas funkcijas.

Notarė S.Ūsaitė sakė pritarianti Teisingumo ministerijos iniciatyvai reformuoti jų
darbą ir tikisi, kad nuo to klientų aptarnavimas tik pagerės. Ir tai pajus kiekvienas,
užsukęs pas notarą.