Danijos atliekų tvarkymo sistema lietuviams pasirodė įspūdinga

Eglė MIČIULIENĖ

Po mokomosios kelionės į Daniją Savivaldybės vyriausiasis specialistas ekologas Darius Bunikis sakė: „Atliekų tvarkymo sistema Danijoje labai apgalvota ir sudėtinga. Su
mūsiške ją net sunku palyginti“.

Važiavo ne pramogų

Mokomąją penkių dienų kelionę į Daniją rugsėjo viduryje organizavo Marijampolės
apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) konsultantas – UAB „EKO RIVI“ vadovaujamas konsorciumas.

Drauge su kitais MAATC valdybos nariais patirties įgyti vyko ir mūsų Savivaldybės
atstovas D.Bunikis.

Lietuviai Kopenhagoje klausė paskaitų, apžiūrėjo atliekų surinkimo, deginimo ir perdirbimo aikšteles.

– Kelionė buvo grynai darbinė, nebuvo jokių pramoginių ar pažintinių ekskursijų.
Vaikščiojome ne po muziejus, o po sąvartynus, – juokėsi ekologas.

Tik vienas pusdienis Kopenhagoje buvo laisvas, jo metu lietuviai patys galėjo pasižvalgyti po miesto centrą.

Stengiasi perdirbti

– Danija atliekų perdirbimo srityje pasiekusi labai aukštą lygį. Sąvartynuose šalinama
tik iki dešimties procentų visų atliekų. Kitos yra arba perdirbamos, arba deginamos, –
aiškino D.Bunikis.

Deginamos šiukšlės taip pat savotiškai perdirbamos: jos panaudojamos šilumai bei
elektrai gaminti. Degant susidarę šlakai vežami į Norvegiją, specialius sąvartynus. Kad
neterštų atmosferos, dūmai 150 metrų kaminu leidžiami pro specialius filtrus.

Kopenhagos sąvartynas įrengtas ypač saugiai ir apgalvotai – taip, kad į gruntą
nepatektų kenksmingos medžiagos.

Atliekų tvarkymu, anot D.Bunikio, Danijoje pradėta rūpintis seniai. Atliekų surinkimo
ir perdirbimo įmonė R98, kurioje lankėsi lietuviai, įkurta dar 1898 metais.

Atliekų perdirbimu danai taip susirūpinę todėl, kad prieš daugelį metų jų šalyje buvo
smarkiai užteršti gruntiniai vandenys. Tuomet geriamąjį vandenį į Kopenhagą teko
pumpuoti šimto kilometrų atstumu.

Aplinkosauga Danijoje rūpinamasi visokeriopai. Viena iš populiariausių transporto
priemonių yra dviratis – jis oro neteršia išmetamosiomis dujomis.

Moko nuo mažens

Apie 5,4 milijono gyventojų turinčioje Danijoje labai rūpinamasi atliekų rūšiavimu.
Tinkamai elgtis su šiukšlėmis žmonės mokomi nuo mažens.

Atliekų deginimo įmonė ,,Vestforbraending“, kurioje lankėsi lietuviai, leidžia specialų
žurnalą vaikams. Tai Lietuvoje ir kitose šalyse platinamo populiaraus vaikiško žurnalo
„Donaldas“ analogas, tik visi jame spausdinami komiksai, testai, konkursai susieti su
atliekų rūšiavimo tema, gamtos teršimo problemomis ir pan.

– Be abejo, ir Danijoje visko pasitaiko, – pasakojo ekologas. – Tačiau net atliekų
pervežėjai prižiūri, kad šiukšlės būtų išrūšiuotos tvarkingai. Kitaip už atvežtas netvarkingas atliekas pervežėjas pats turės mokėti baudą jų perdirbėjui arba degintojui.

Lietuviai vaikščiojo po Savivaldybės įkurtus bendruomenės namų kvartalus (kažkas
panašaus į mūsų bendrabučius). Įdomu, jog visuose kvartaluose yra ne tik surinkimo
aikštelė su konteineriais. Prie kiekvieno namo stovi dar ir specialios dėžės, kuriose
pakabinta po keletą krepšių skirtingoms šiukšlėms mesti.

Mokestis skirtingas

Iš viso Danijoje yra 35 įvairios atliekų tvarkymo įmonės.
Danai rūšiuoja viską: stiklą, medieną, plastmasę, pavojingas, biodegraduojančias
atliekas ir t.t. Atliekų surinkimo aikštelėse stovi po keliasdešimt konteinerių.

Konteineriai su atliekomis išvežami skirtingais laiko intervalais. Pavyzdžiui, Lietuvoje maisto atliekos, sumestos kartu su kitomis šiukšlėmis, pūva ir užteršia visą konteinerį.
Tuo tarpu Danijoje maisto atliekų konteineriai išvežami dažniau, o stiklas ar popierius,
kurių ir prisikaupia mažiau, vežami daug rečiau.

Kuo geriau Danijos gyventojai išrūšiuoja šiukšles, tuo mažiau už jas privalo mokėti.
Tačiau lietuviui daniškas mokestis už atliekas pasirodytų nepakeliamai didelis. Vidutiniškai už atliekų išvežimą šeima per metus sumoka maždaug 300 eurų (apie 1040 litų). 30
proc. mokesčio yra pastovi dalis, likusi priklauso nuo to, kiek smulkiai žmogus pasirinks
rūšiuoti atliekas, kiek kartų reikės išvežti konteinerius, kokiu atstumu jie stovės nuo
gatvės ir t.t. Mokestis priklauso net nuo gyvenamojo ploto dydžio.

„Sistema tikrai sudėtinga“, – apibendrino D.Bunikis.

Kada nors susimąstysime

D.Bunikis sakė, jog Lietuvos specialistų Danijoje įgyta patirtis bus naudinga kuriant
bendrą atliekų tvarkymo sistemą mūsų apskrityje. Tačiau šioje srityje lietuviams reikia
dar daug dirbti.

– Pas mus perdirbama maža dalis atliekų, didžioji vežama į sąvartynus. Bet pirmiausiai žmonės turi išmokti atliekas rūšiuoti. O ką jau kalbėti apie piliečius, kurie nesumoka
mokesčio, nes vis dar bando visus įtikinti, kad šiukšlių apskritai neturi. Kai Lietuvoje
atsiras panašių problemų, kokios kažkada kilo Danijoje, tada tikriausiai ir mes susimąstysime, – kalbėjo ekologas.