Pabėgėliai saugūs šalia Jūsų

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje įgyvendinamas pabėgėlėms moterims skirtas projektas „120 dienų“.

Lietuvos moterų nevyriausybinės organizacijos – Moterų informacijos centras kartu su Kauno pabėgėlių dienos centru, Kauno Moterų krizių centru ir Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centru – ėmėsi įgyvendinti iniciatyvą, kurios tikslas – palengvinti pabėgėlių moterų ir jų šeimų integraciją į Lietuvos visuomenę.

Projektą „120 dienų“ iš dalies remia Europos Sąjunga, Europos pabėgėlių fondas, remia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Pabėgėliai

Milijonai žmonių šiuo metu privalo gyventi ne ten, kur gimė, ne ten, kur gyveno jų protėviai, ne ten, kur jų tėvai rado vienas kitą. Karai, ginklais sprendžiami konfliktai verčia ištisas tautas ieškoti pagalbos kitose šalyse. Palaužtas, visko netekęs žmogus dažniausiai lieka vienas su savo problemomis. Nežinojimas kalbos, įstatymų, neturėjimas galimybės sugrįžti į gimtinę, o svečioje šalyje – įsidarbinti ar mokytis. Be jokios abejonės, sunkiausia tokioje situacijoje moterims ir vaikams. Ligos, alkis, pavojai, sunkios buitinės sąlygos – tokią realybę mato milijonai.

Ir mūsų tauta taip pat neišvengė tokio likimo. Prezidentas Valdas Adamkus taip pat ragavo pabėgėlio duonos, kaip ir daugelis lietuvių, kažkada priverstų palikti namus ir ieškoti prieglobsčio kitose šalyse.

Gyvenimas nuo nulio

Lietuva, laimė, dabar gyvena ramiai, todėl pati yra prieglobsčio teikėja. Pastaraisiais metais mūsų sienas kerta nemažai žmonių, kurie ieško saugumo savo šeimai. Daugiausia tai – čečėnų tautybės žmonės.

Nuo mūsų valios ir neabejingo požiūrio į skaudžią kitų patirtį priklauso, kaip pabėgėliai jausis šalia mūsų. O šie susiduria su neteisingų mitų apie pabėgėlius pasauliu.

Visų pirma, pabėgėliai dažniausiai painiojami su nelegaliais migrantais, kurie keliauja į svečias šalis ieškodami geresnio duonos kąsnio. Turėtume atminti, kad pabėgėliai – tai tie žmonės, kurie buvo priversti palikti savo šalį. Tėvynėje dauguma jų turėjo namus, darbą, mokyklose mokėsi jų vaikai. O dabar svetimoje vietoje tenka pradėti nuo nulio.

Tyrimo rezultatai

Kaip parodė Moterų informacijos centro iniciatyva Socialinės ekonomikos instituto atliktas tyrimas, labiausiai pabėgėliai Lietuvoje kenčia dėl turėto socialinio statuso netekimo. O jį susigražinti labai sudėtinga. Juk negali nei mokytis, nei dirbti, jei nemoki lietuvių kalbos. Su dar didesnėmis problemomis susiduria moterys. Tradiciškai jos savo šalyse augino vaikus ir rūpinosi šeima. Lietuvoje vienam šeimos nariui išlaikyti šeimą labai sudėtinga, todėl moterys irgi nori dirbti. O tam reikia įgyti bent kokią specialybę.

Visuomeninės organizacijos, kurios rūpinasi lietuvėmis moterimis, nusprendė, jog reikia pagelbėti ir pabėgėlėms. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje visą rudenį buvo įgyvendinamas projektas „120 dienų“. Per šį laiką Klaipėdoje atsirado dienos centras moterims. Panašus jau seniai veikia Kaune. Tokiame centre pabėgėlėms organizuojami kompiuterinio raštingumo, lietuvių kalbos kursai. Kaip parodė tyrimas, moterys labai kenčia nuo izoliacijos. Todėl jau vien galimybė susiburti visoms kartu, gaminti valgius, pasikviesti lietuvių į svečius – joms labai svarbi. Centre teikiama ir psichologinė pagalba, kurios taip pat be galo reikia. Kraupius išgyvenimus patyrę žmonės serga depresijomis, nuo naktinių košmarų kenčia vaikai.

Kita problema, su kuria susiduria pabėgėliai, – negatyvus mūsų visuomenės požiūris į juos, kaip čečėnų tautybės atstovus. Ypač tai tampa akivaizdu, kai čečėnai bando išsinuomoti būstą – šeimininkai dažnai mano, jog nuomininkai bus netvarkingi ir apsileidę. Projekto vykdytojai viešėjo daugelyje pabėgėlių šeimų ir tikrai tvarkingesnių bei švaresnių šeimininkų tektų gerai paieškoti tarp lietuvių. Nuo mažumės čečėnės mergaitės mokomos buities darbų ir mielai juos dirba.

Tai gali kiekvienas

Gyvename pasaulyje, kur vis dar yra nestabilių šalių. Turime galvoti ne tik apie pabėgėlius, kuriuos priglaudžiame, bet ir apie tai, ką galėtume padaryti, kad nebūtų provokuojami ginkluoti konfliktai, kad žmonėms nereikėtų bėgti, paskubomis paėmus vos keletą daiktų, į kitas šalis. Būkime neabejingi pabėgėlių problemoms: humanitarinė pagalba, savanoriškas darbas ir, aišku, nuostatų ir požiūrio kaita – tai nesudėtingi dalykai, tačiau nuo jų priklauso labai daug.

Ugnė SIPARIENĖ

Užsk.15170