Lietuvoje gyventojų mažėja, visuomenė vis labiau senėja

Paskelbė:

Paskelbta:

2007-03-22

Statistikos departamento iš-ankstiniais duomenimis, 2007 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3384,8 tūkst. gyventojų, t.y. 18,5 tūkst. mažiau nei prieš metus. Per pastaruosius septynerius metus jų sumažėjo 3,6 procento.

Vilkaviškio rajone 2007 m. pradžioje gyveno 48 370 gyventojų arba 465 gyventojais mažiau nei prieš metus. Per septynerius metus jų sumažėjo 4,2 procento arba 2145 gyventojais.

Mažėjant šalies gyventojų skaičiui, didėja pagyvenusių (60 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių dalis, palyginti su bendru gyventojų skaičiumi.

Žemas gimstamumo lygis, jaunimo emigracija lemia šalies gyventojų senėjimą. 2007 m. pradžioje 690 tūkst. (20,4 proc.) šalies gyventojų buvo 60 metų ir vyresnio amžiaus, atitinkamai 2000 m. pradžioje – 668 tūkst. (19 proc.). Pernai šimtui vaikų iki 15 metų amžiaus teko 124 pagyvenusieji, 2000 m. – tik 94. Apie penktadalį miesto ir ketvirtadalį kaimo gyventojų sudaro 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai.

Pagyvenusių žmonių teritorinis pasiskirstymas nėra tolygus. Demografiškai seniausios yra Alytaus, Anykščių, Ignalinos, Lazdijų, Molėtų, Varėnos ir Zarasų rajonų savivaldybės, kur 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai sudaro apie trečdalį.

Kaimo gyventojų skaičius mažėja sparčiau nei miesto. 2007 m. pradžioje kaime gyveno 1124,6 tūkst. gyventojų ir per praėjusius metus jų sumažėjo 9,9 tūkst., atitinkamai mieste – 2260,2 tūkst. ir 8,6 tūkst.

Vilkaviškio rajone 2007 m. pradžioje kaimo vietovėse gyveno
27 860 gyventojų, per metus sumažėjo 341 gyventoju, atitinkamai miesto gyventojų – 20 510 ir 124.

2006 m. gyventojų skaičius padidėjo tik šešiose savivaldybėse: Neringos (3,7 proc.), Klaipėdos rajono (1,8 proc.), Kauno rajono (0,7 proc.), Vilniaus rajono (0,6 proc.), Vilniaus miesto (0,2 proc.) ir Kretingos rajono (0,1 proc.), o sumažėjo net 54 savivaldybėse, iš jų daugiausia: Ignalinos (2,3 proc.), Varėnos ir Zarasų (po 1,7 proc.), Skuodo ir Lazdijų (po 1,6 proc.) rajonų savivaldybėse.

Dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos (skirtumas tarp gimusiųjų ir mirusiųjų skaičiaus) 2006 m. šalies gyventojų skaičius sumažėjo 13,6 tūkst., o 2000–2006 m. – 72,9 tūkst.

Vilkaviškio rajone dėl natūralios gyventojų kaitos 2006 m. gyventojų skaičius sumažėjo 196 gyventojais, 2000–2006 m. – 1163 gyventojais.

2006 m. gimė 31,1 tūkst. kūdikių, atitinkamai Vilkaviškio rajone 489 kūdikiai. Nuo 2003 m. Lietuvoje, o nuo 2005 metų Vilkaviškio rajone gimusiųjų skaičius didėja, tačiau gimstamumo lygis išlieka žemas. 2006 m. 38 savivaldybėse gimusiųjų skaičius 1000 gyventojų buvo mažesnis nei šalies vidurkis (9,2). Mažiausias (5,7–7,3) šis rodiklis buvo Birštono, Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Druskininkų, Molėtų rajono savivaldybėse. Vilkaviškio rajone šis rodiklis buvo 10,2.

Gimstamumo didėjimą lėmė ir ryškus santuokų didėjimas. 2006 m. buvo įregistruota 1,3 tūkst. susituokusių porų daugiau negu 2005 m. Vilkaviškio rajone 2006 m. susituokė 292 poros arba 25 susituokusiomis poromis daugiau negu 2005 m. Per pastaruosius ketverius metus po dešimtmetį (1991–2001 m.) trukusio spartaus mažėjimo santuokų skaičius 1000 gyventojų padidėjo trečdaliu.

Praėjusiais metais buvo įregistruota apie 11,3 tūkst. ištuokų. Vilkaviškio rajone buvo įregistruota 174 ištuokos.

2006 m. daugiau nei pusėje (35) savivaldybių 1000 gyventojų teko apie 3 ištuokas. Didžiausias (5,2–4,0) šis rodiklis buvo Neringos, Alytaus ir Klaipėdos miestų, Visagino savivaldybėse, mažiausias (2,2–2,3) – Kalvarijos, Utenos rajono, Širvintų rajono ir Molėtų rajono savivaldybėse. Vilkaviškio rajone šis rodiklis buvo 3,6.

Pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, 2006 m. išvyko į užsienį gyventi nuolatinai arba ilgiau negu 6 mėnesiams apie 12,6 tūkst. Lietuvos gyventojų (2005 m. – 15,6 tūkst.). Daugiausia žmonių išvyko į Jungtinę Karalystę (3,2 tūkst.), JAV (1,8 tūkst.), Airiją (1,3 tūkst.), Vokietiją (1,1 tūkst.), Rusijos Federaciją (0,9 tūkst.), Ispaniją (0,8 tūkst). Apie penktadalį emigrantų sudarė 25–29 metų amžiaus gyventojai, apie 15 proc. – 20–24 metų amžiaus, 12 proc. – 30–34 metų amžiaus gyventojai, o 0–14 metų amžiaus vaikai sudarė 15 proc. išvykusiųjų.

Praėjusiais metais į Lietuvą imigravo 7,7 tūkst. žmonių, beveik tūkstančiu daugiau negu 2005 m. Daugiausia atvyko iš Jungtinės Karalystės (1,5 tūkst.) ir Airijos (0,8 tūkst.), taip pat iš Rusijos Federacijos (1 tūkst.) ir Baltarusijos (0,9 tūkst.). Dauguma atvykusiųjų (5,5 tūkst.) – Lietuvos Respublikos piliečiai (2001 m. – 700). Beveik 70 procentų grįžtančiųjų Lietuvos piliečių buvo iki 35 metų amžiaus.