Privatizuota valstybė

Po Vytauto Pociūno žūties atliktas Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) parlamentinis tyrimas atskleidė korupcines įtakas aukščiausiose valdžios institucijose. Matydama, kad Lietuvos žmonėms trūksta informacijos apie vis dar besitęsiantį su VSD susijusį skandalą, Tėvynės sąjungos spaudos tarnyba nusprendė pateikti politikos apžvalgininko A.Bačiulio straipsnį „Privatizuota valstybė“ („Veidas“, 2007 m. kovo 29–balandžio 4 d.). Tikimės, kad tai padės išsiaiškinti, kodėl kai kurios žiniasklaidos priemonės pateikia tokią kryptingą informaciją ir kodėl tam tikrų įtakingų grupuočių nemalonę užsitraukia Tėvynės sąjunga.

Išslaptinta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto medžiaga atskleidžia, kaip biurokratinis klanas, padedamas specialiųjų tarnybų, ėmė valdžią į savo rankas.

Susipažinus su išslaptintais saugumiečių liudijimais Seimo tyrimo komisijai aiškėja, kad tikroji valdžia ir įtakos svertai Lietuvoje yra ne Prezidentūros, Seimo ar Vyriausybės, bet biurokratinio klano, kuriam vadovauja dabartinis premjero patarėjas Albinas Januška, o finansuoja „Gazprom“ atstovas Lietuvoje Rimandas Stonys, rankose.

Kieno rankose valdžia

VSD surinkta medžiaga liudija, kad A.Januška ir R.Stonys savo veiksmus derina tiek tarpusavyje, tiek su įtakingomis figūromis Maskvoje – Rusijos geležinkelių vadovu, prezidentui Vladimirui Putinui artimu KGB generolu Vladimiru Jakuninu, buvusiu Rusijos Dūmos pirmininku Genadijumi Selezniovu. VSD kontržvalgybos valdyba turi dokumentą, kuriame juodu ant balto parašyta, kad R.Stonio vadovaujamos įmonės „Dujotekana“ steigimas buvo suderintas su tuomečiu Rusijos premjeru, o dabar – prezidentu V.Putinu nurodant, kad „Dujotekanos“ gaunamas pelnas bus naudojamas rusų diasporai Lietuvoje ir lojalioms visuomeninėms organizacijoms remti bei sudarys sąlygas kai kurioms Rusijos institucijoms siekti savo interesų Lietuvoje.

„Dujotekana“ ne tik kontroliuoja rusiškų dujų importą į Lietuvą, bet su A.Januškos ir kitų vadinamajam valstybininkų klanui priklausančių asmenų pagalba siekė perimti geležinkelio tranzitą į Kaliningradą, už kurį gauta didžioji pelno dalis būtų atitekusi partneriams iš Rusijos. Taip pat siekta taip paveikti „Mažeikių naftos“ privatizavimą, kad šalia jos įsikurtų „Dujotekanai“ analogiška įmonė, o diduma pelno vėlgi atitektų Rusijai. VSD pareigūnai tam pasipriešino, tad buvo arba išstumti iš departamento, arba nušalinti nuo pareigų, apšaukti „kurmiais“ ir „valstybės išdavikais“, nutekinusiais informaciją svetimų valstybių piliečiams bei verslininkams. Iš esmės dori saugumiečiai buvo apkaltinti tuo, kuo iš tikrųjų užsiėmė tuometis Užsienio reikalų ministerijos sekretorius, dabar premjerui patarinėjantis A.Januška, jo senas bičiulis, buvęs URM sekretorius, dabar – VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Darius Jurgelevičius bei juodviejų įrankiu tapęs VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius.

Kodėl atsikratyta
V.Pociūno

Skandalas aplink VSD kilo, priminsime, pernai rugpjūčio pabaigoje, kai išvykęs į komandiruotę Breste žuvo VSD pulkininkas Vytautas Pociūnas, tuo metu jau apie metus dirbęs Lietuvos konsulato Gardine saugumo karininku, t.y. ėjęs tas pareigas, į kurias kitose ambasadose skiriami leitenanto ar dažniausiai kapitono laipsnį turintys saugumiečiai. Kol nebuvo paskirtas į konsulatą Gardine, A.Pociūnas vadovavo VSD trečiajai valdybai, prižiūrėjusiai strategines Lietuvos įmones – geležinkelius, uostą, „Lietuvos dujas“, „Lietuvos energiją“, „Mažeikių naftą“.

Išaiškėjus šioms detalėms, Seime ir buvo nutarta sudaryti laikinąją komisiją a.a. V.Pociūno išsiuntimo iš Lietuvos aplinkybėms ištirti. Šios komisijos sudarymui nuo pat pradžių įnirtingai priešinosi VSD vadovybė, įkalbinėjusi Seimo narius (pirmiausia konservatorius), kad nereikėtų kurti jokios komisijos, ir net viešai grasinusi D.Jurgelevičiaus lūpomis, jog „nereikia raustis po šiuos kaulus“, mat tuomet neva į viešumą iškilsią velionio atminimui nemalonių dalykų. Šis grasinimas buvo įgyvendintas. Viename dienraštyje pradėtas nuosekliai dergti pulkininko atminimas. Kaip paaiškėjo tyrimo metu, po to, kai to dienraščio žurnalistė septynias ar aštuonias valandas praleido VSD vadovo A.Pociaus kabinete.

Seimo komisijai liudiję A.Pociūno kolegos apie jo skubaus (per tris dienas, nors paprastai VSD darbuotoją perkelti į ambasadą trunka keletą mėnesių) išsiuntimo iš Lietuvos aplinkybes pasakojo:

„[Pociūnas] sako, mane išmetė todėl, kad aš per daug žinojau apie Jurgelevičiaus, Stonio, jis vadino biznius, dėl „Geležinkelių“. Apie 2K (turima galvoje URM parengtas Lietuvos ir Rusijos susitarimo dėl tranzito į Klaipėdos ir Kaliningrado uostus projektas, kurį VSD įvertino kaip žalingą Lietuvai, – „Veido“ past.), tai sako, aš per daug apie tai žinojau, sako, jeigu taip žinai, maždaug žinok, bet tos informacijos šiai dienai geriau tu per daug neatskleisk, nes bus ir tau tas pats. Man davė tokį įspėjimą“.

Sutriuškinta VSD
ekonominio saugumo
valdyba

Vėliau paaiškėjo, kad V.Pociūnas ne veltui perspėjo šiuos parodymus davusį tuomet Trečiosios valdybos transporto skyriaus viršininką Raimundą Burkovskį, tiesiogiai dirbusį su projekto 2K analize. Netrukus naujasis valdybos kuratorius, VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas D.Jurgelevičius pirmiausia atėmė „Tranzito“ bylą, paskui pradėjo visaip trukdyti jo darbui, o po kurio laiko irgi, kaip ir V.Pociūną, išstūmė iš departamento ir padarė viską, kad R.Burkovskis negalėtų įsidarbinti nei „Lietuvos geležinkelių“ saugumo padalinyje, nei privačiose įmonėse, kuriose jo veikla būtų susijusi su geležinkelio transportu.

Nelikus profesionalų, VSD valstybės ekonominio saugumo pagrindų užtikrinimo valdyba iš esmės nustojo egzistavusi ir jau nebetrukdė R.Stonio siekiams perimti geležinkelių tranzitą.

VSD kontržvalgybai
nukirsta galva

Tačiau dar buvo VSD antroji, kontržvalgybos, valdyba, kuri taip pat labai intensyviai domėjosi ir R.Stoniu, ir „Dujotekanos“ veikla. Pernai rudenį atėjo ir jos eilė. Šiandien, po to, kai nuo pareigų buvo nušalintas valdybos viršininkas Vytautas Damulis ir du jo pavaduotojai – Kastytis Braziulis bei Vilmantas Bieliauskas, Lietuvos kontržvalgybos veikla iš esmės paralyžiuota.

Kaip Seimo komisijai pasakojo dabar nušalintas kontržvalgybos viršininkas V.Damulis ir jo pavaduotojas K.Braziulis, saugumiečiai surinko visą medžiagą, reikalingą, kad „Dujotekana“ būtų pripažinta užsienio specialiųjų tarnybų priedangos organizacija, o iš A.Januškos, D.Jurgelevičiaus ir kitų „valstybininkų“ būtų atimta teisė dirbti su valstybės paslaptimis.

„Antrojoje valdyboje yra atliekamas labai svarbus tyrimas, mano ir mano tiesioginio viršininko manymu, kur kas svarbesnis, negu Jurijaus Borisovo ar Viktoro Uspaskicho atžvilgiu, – Seimo komisijai pasakojo K.Braziulis. – Sukurta veikianti sistema, valstybė valstybėje, nepriklausoma nuo politinių vėjų ir politikų, esančių valdžioje. Dabar iškilo didelė grėsmė būti atskleistai tai sistemai, sukurtai žmonių, atstovaujančių „Gazprom“ interesams. Mes vykdome operatyvinį tyrimą ir praktiškai įėjome į realizavimo etapą, apie tai žinoma ir vadovybei, ir visiems kiliems. Taip pat todėl, kad yra parlamentinio tyrimo komisija, kuri aiškinasi [padėtį].

2006 m. sausio mėn. pradžioje mes iš vienos tyrimo bylos išskyrėme medžiagą „Dujotekanos“ atžvilgiu, nes įvertinę medžiagą mes numatėme, kad iš tikrųjų yra grėsmė nacionaliniam saugumui, yra požymių, kad vykdoma priešiška veikla. Norėdami ištirti išsamiau, mes tą medžiagą išskyrėme ir sudarėme veiksmų planą. Suplanavome pagrindinius momentus – išsiaiškinti, kokie asmenys Rusijos kompanijos „Gazprom“, taip pat geležinkelių kompanijos, taip pat Kremliaus asmenys yra atsakingi už Rusijos interesų energetikos sektoriuje įgyvendinimą Lietuvoje. Kas atstovauja šiems asmenims ir šioms struktūroms Lietuvoje? Kaip Lietuvos atstovai gauna nurodymus, kaip jie derina klausimus su žmonėmis, kurie yra Rusijoje ir kurie yra artimi Kremliui? Kalbu apie Jakuniną (buvęs KGB generolas, Rusijos geležinkelių vadovas), šitas variantas įrodomas pilnai.

Šitie asmenys, kurie atstovauja Rusijos kompanijoms Lietuvoje, įgyvendindami įvairius projektus energetikos sektoriuje, pirma – daro įtaką Lietuvos valstybinėms institucijoms, antra – renka informaciją, įskaitant tą, kuri sudaro valstybės paslaptį, apie vyksiančius politinius, ekonominius procesus. Trečia, jie finansuoja visuomenines organizacijas, kurios yra lojalios Rusijai, tai yra visokie rusų diasporos asmenys, taip pat kai kurias politines partijas, nors daugiau finansuoja atskirus politikus. Ketvirta, jie formuoja, kada jiems iškyla būtinybė (taip pat yra užfiksuota), visuomenės nuomonę išnaudodami kaip įrankį mūsų žiniasklaidą“.

Ruoštas smūgis
„Dujotekanai“

„Mes, per pirmąjį etapą aktyviai dirbdami, nustatėme vieną labai aiškų dalyką: UAB „Dujotekana“ buvo įkurta padedant Rusijos specialiosioms tarnyboms. Turime dokumentą, kuriame yra kreipimasis į tuo metu buvusį ministrą pirmininką Putiną dėl tokios įmonės Lietuvoje atidarymo, kaip tarpininkės, kad ji gautų kvotą ir gautų pelną. Tai ten parašyta, pelnas bus panaudotas kam, ir išdėstyta – rusų diasporai palaikyti, visuomeninėms organizacijoms, kurios yra lojalios, parašyta, ir vienas punktas parašytas toksai, kad jis sudarys sąlygas kai kurioms Rusijos institucijoms siekti savo interesų Lietuvoje“.

Visose pažymose –
A.Januškos pavardė

„Visa esmė – sistemos sužlugdymas, kuri buvo kurta, tos sistemos smaigalyje stovi vienas žmogus – A.Januška. Jis turi savo žmones VSD, turi savo žmones URM, turi savo žmones Prezidentūroje.

Visa šita ne teismui, ne ikiteisminiam tyrimui, bet [medžiagos] tam, kad leidimą iš šito pono atimti, užtenka. Praktiškai visose pažymose, kurias jūs norite gauti, ten yra apie „Mažeikių naftos“ akcijų pirkimą, pardavimą, derybas. Kaip būtų keista, Lietuvos valstybės derybas vykdo pagrindiniai Vyriausybės atstovai, sudaryta darbo grupė, bet ir papildomos derybos vyksta, kurią sudaro visai kita grupė. Tai yra daugiau negu keista, jisai dalyvauja, kiekvienoje pažymoje paminėtas žmogus Albinas Januška“.

VSD kontržvalgybininkai užfiksavo, kaip A.Januška, sėdėdamas Lietuvos ambasadoje Maskvoje ir ruošdamasis susitikimui su V.Jakuninu, telefonu su R.Stoniu derino, kokius klausimus reikia aptarinėti: kaip atsikratyti R.Stoniui trukdančio V.Uspaskicho, kaip tartis dėl 2K projekto įgyvendinimo ir kaip padaryti, kad planuojamoje kurti bendroje įmonėje nebūtų matyti rusiško kapitalo. Taip pat, dabar jau buvusio kontržvalgybos vadovo V.Damulio teigimu, fiksuota, kaip, kovodamas dėl Kauno termofikacinės elektrinės perėmimo, R.Stonys spaudžia A.Janušką, o šis spaudžia VSD vadovus, ir galiausiai šie patiki savo pareigūnams įsikišti į konfliktą ir išspręsti jį R.Stonio naudai. Taip pat fiksuota, kaip A.Januška praneša R.Stoniui, jog gauta informacija apie „svarbiausią asmenį“, o tuo metu kontržvalgybininkų iš kolegų užsienyje užsiprašyti dokumentai apie V.Uspaskicho finansines machinacijas kažkodėl niekaip nepasiekia VSD antrosios valdybos, nes parvežti jų kažkodėl išsiųstas Trečiosios valdybos viršininkas Jurgelaitis.

Operacija nutraukta
pusiaukelėje

Kaip Seimo komitetui teigė V.Damulis, Kontržvalgybos valdyba jau buvo įpusėjusi įgyvendinti operaciją „Dujotekanos“ atžvilgiu. Nuo R.Stonio veiksmų kontrolės techninėmis priemonėmis jau buvo pereita prie konkrečių žmonių apklausos, rinkta medžiaga, kurią būtų galima perduoti teismui ir prašyti pripažinti „Dujotekaną“ priedangos organizacija. Tačiau tuomet, pernai rudenį, viskas įstrigo. Bylą išsireikalavo VSD vadovybė, o VSD vadovas A.Pocius, V.Damulio teigimu, į viską ėmė žiūrėti ikiteisminio tyrimo perspektyvos žvilgsniu. „Bet šita medžiaga – ne ikiteisminiam tyrimui, – Seimo komisijai aiškino V.Damulis. – Mes neįrodysime, kad R.Stonys yra įtakos agentas. Niekada neįrodysime. Ši medžiaga gali būti realizuota kitais būdais. Pavyzdžiui, jeigu „Dujotekana“ pripažįstama priedangos organizacija, mes atliekame daugybę prevencinių priemonių su žmonėmis, kurie buvo su ja susiję. Galų gale, jeigu medžiaga būtų išviešinta, tai irgi būtų viena iš prevencinių priemonių“.

Tačiau apie tokią galimybę A.Januškos veikiama VSD vadovybė nenorėjusi net girdėti.

Iš išslaptintų stenogramų tampa aišku, kodėl A.Pocius, nors kelis kartus žadėjo, taip ir nedavė Seimo komitetui tų analitinių pažymų, kurių buvo primygtinai prašomas. Mat jose būtent ir kalbama apie visus R.Stonio, A.Januškos, V.Jakunino ryšius, veiksmus darant įtaką ne tik Lietuvos ekonominiam, bet ir politiniam gyvenimui: Seimo koalicijų sudarymą, bandymus paveikti Vyriausybę, „savų žmonių“, pavyzdžiui, ambasadoriaus Vytauto Naudužo, atšaukimą ir skyrimą ūkio viceministru, nuo kurio nemažai priklauso „Mažeikių naftos“ veikla.

Tai, ką mes dabar, išslaptinus šią medžiagą, matome – tai į viešumą ištrauktos sistemos bandymas kaip nors pratęsti savo gyvavimą nuduodant, esą nieko neįvyko, ar bandant, kaip tuo grasina R.Stonys, užtampyti oponentus po teismus. Bet tai – tik laikina. Tokios sistemos gali būti gyvybingos tik tuomet, kai veikia slaptai. Ištrauktos į viešumą jos praranda didžiąją dalį savo galios, be to, kaip rodo balsavimas Seime dėl krovinių geležinkeliais vežimo liberalizavimo ar dujų tarpininkų pelno reguliavimo, R.Stonys su A.Januška, kad ir kaip jiems to norėtųsi, nėra visagaliai. Užsk. 2300