Ar taps kultūra prioritetu mūsų valstybės gyvenime?

Kas yra kultūra? Kas ją kuria? Ką daryti, kad neišnyktų Baltojo žirgo kraštas, kad mūsų gyvenimas nebūtų šaltas?

Tokie ir panašūs klausimai buvo gvildenami Kultūros dienai skirtoje konferencijoje (XII etikos forume) „Ar taps kultūra prioritetu valstybės gyvenime?“

Tarp Seime vykusios konferencijos dalyvių iš visos Lietuvos buvome ir mes, nemažas būrys Vilkaviškio krašto kultūros ir švietimo darbuotojų atstovų.

Džiaugėmės, kad renginio dalyvius sveikino Vilkaviškio jaunimo kamerinis choras „Aušrinė“, kuriam vadovauja vyr. mokytoja Rita Štrimaitienė, bei kanklininkių ansamblis „Sadutė“, vadovaujamas vyr. mokytojos Daivos Venienės. Kanklininkėms talkino vyr. mokytoja Raimonda Kurauskienė.

„Kultūra turi būti ne deklaruotas, bet realus dalykas gyvenime“, – kalbėjo Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas sakė, kad intelektualią, dorovingą bei kūrybingą asmenybę skatina meninis ugdymas, priminė, kad 2007 metai yra paskelbti Vaikų kultūros metais, kurių tikslas – leisti vaikams naudotis sukurta kultūra ir patiems dalyvauti kultūros kūrime.

Kultūros ministras Jonas Jučas išreiškė susirūpinimą dėl tautos tradicijų ir kalbos puoselėjimo, dėl jaunimo poreikių tenkinimo, kūrybiško darbo su vaikais ir jų tėveliais.

Vacys Bagdonavičius, Kultūros, filosofijos ir meno instituto direktorius, teigė, kad kultūra – tai būtiškoji duotybė žmogui, ėmusi rastis kartu su pirmaisiais protingojo žmogaus žingsniais. „Kiek žmoguje žmoniškumo, tiek darnos to žmogaus santykiuose. Dorovė – dvasingosios esmės atsvara pieš tempimą žemyn – moralinį nuosmukį“, – kalbėjo daktaras.

„Ethos“ draugijos pirmininkas Krescentijus Stoškus nerimavo dėl per mažos pagarbos dorovei. Jis teigė, kad Lietuvoje veriasi moralinė krizė.

Organizacijos „Moterys už sveiką bendruomenę“ pirmininkė Auksė Narvilienė ragino gyventi pagal moters širdies ir vyro proto darną.

Konferencijos dalyvius maloniai nustebino ir nudžiugino Lietuvos mokinių parlamento atstovė Simona Gaidytė. Ji kvietė pirmiausia nugludinti žmonių tarpusavio bendravimą.

Puikių minčių tą dieną išgirdome. Susimąstėme apie tai, kad kultūra – kaip oras, kaip daugiabriaunis reiškinys, susidedantis iš humanistinės, materialinės, socialinės ir politinės, masinės kultūros dalių. Viskas, kas šalyje vyksta, veikia kultūrą ir mes kultūros esame veikiami.

Bet yra dar ir nekultūra. Tai yra viskas, kas neskatina žmogaus bei visuomenės tobulėjimo. Ar visapusiškai veikia kultūrą mūsų miesto, rajono kasdienis gyvenimas?

Nors žinome, kad kultūra, kaip tikroji dvasios vertybė, yra nenumarinama, privalome daug padirbėti, kad kiekvienas galėtų džiaugtis širdy auginamu kultūros medžiu, nes tik nuo kiekvieno iš mūsų priklauso miesto, rajono, šalies kultūra.

Žvilgsniai krypsta į tėvelius, pedagogus, žiniasklaidą. Ir kyla klausimas, ar viską padarėme, kad vaikai – mūsų ateitis – galėtų drąsiai tarti „Kultūra yra valstybės prioritetas?”

Jovita GRAKAVINIENĖ

Vilkaviškio „Aušros“ vidurinės mokyklos direktoriaus
pavaduotoja ugdymui