Birutė NENĖNIENĖ
Keturvalakių pagrindinės mokyklos bendruomenė surengė mokyklos Keturvalakiuose įsteigimo 220-ųjų metinių paminėjimą. Jis prasidėjo bažnyčioje šv. Mišiomis, buvo pašventinta naujoji mokyklos vėliava. Po jų, stebint gausiai susirinkusiems svečiams, prie mokyklos ąžuoliuką pasodino ilgametis šios ugdymo įstaigos direktorius Valentinas Leškevičius.
Aidint varpeliui, dabartiniai mokiniai pakvietė gyvenimo vandenynus perplaukusius svečius apsistoti savo vaikystės krante, nugrimzti į moksleiviškus prisiminimus. Visi: ir garbaus amžiaus buvusieji mokytojai, ir įvairių laidų mokiniai – laukti ir mieli, kiekvienam buvo paruoštas lankstinukas apie mokyklos gyvenimą, gairelė bei ženklas su naujuoju mokyklos simboliu – vėliava.
Papuoštoje sporto salėje direktorė Violeta Šaukščiuvienė pristatė svečius, trumpai supažindino su praeitimi, pasiremdama kraštietės bibliotekininkės Česlovos Vosylienės surinkta Keturvalakių parapijos istorija nuo 1613 metų.
Pirmoji mokykla prie bažnyčios buvo įsteigta 1787 metais. Ją lankė aštuoni vaikai. Po aštuonerių metų mokykla buvo uždaryta ir tik po devynių dešimtmečių,1872 metais, pradėjo veikti valdinė rusiška pradinė mokykla, kurioje žiemą mokydavosi apie 30, o vasarą – apie 10 mokinių. Vėliau ir ši buvo uždaryta. 1914–1946 metais Keturvalakiai turėjo pradinę, 1949 metais veikė septynmetė, vėliau aštuonmetė, nepilna vidurinė mokyklos.
Dabar po mokyklos sparnu glaudžiasi 217 ugdytinių (195 moksleiviai ir 22 ikimokyklinės grupės vaikučiai iš Karklinių kaimo darželio). Šiuo metu dirba 25 mokytojai ir tiek pat kitų darbuotojų.
Poetiškais giliaminčiais žodžiais sveikino Švietimo skyriaus vyr. specialistė Alma Finagėjevienė, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Vabalas, buvęs šios mokyklos direktorius, Keturvalakių seniūnas Gintautas Urbšys, rajono pagrindinių mokyklų direktoriai, mokinių tėvai ir kt.
Susisiekimo ministras A.Butkevičius savo sveikinime išsakė mintį apie mokykloje įgytų žinių bei įgūdžių svarbą, o kad jaunieji keturvalakiečiai dar labiau tobulintųsi, padovanojo kompiuterį. Dar viena „dovana“ sulaukė itin audringų salės plojimų: ministras pažadėjo („jei orai nesutrukdys“), jog dar šiemet nuo plento iki miestelio bus išasfaltuotas žvyrkelis.
Keturvalakių bendruomenės pirmininkas Vitas Gavėnas mokyklą sveikino kaip nuolatinę renginių dalyvę ir partnerę. Jis mokiniams atgabeno krepšinio kamuolių, o direktorei asmeniškai įteikė tinklinio kamuolį, turėdamas viltį, kad ji suburs mokytojų moterų tinklinio komandą.
Sveikinant artimiems kaimynams – Balsupių (Marijampolės rajonas) bendruomenės pirmininkei Angelinai Karalienei, direktorė pašmaikštavo, jog jų dovana esanti vertingiausia – Keturvalakių mokyklą lanko šio kaimo vaikai.
Buvęs mokinys, Šakių rajono Lukšių seniūnas Vitas Cikana pasisiūlė su mokykla vėl susidraugauti: į Zyplių dvare vykstančius tarptautinius menininkų, amatininkų plenerus norėtų pakviesti menams gabesnius Keturvalakių mokinius, taip pat jau šiemet galėtų mokyklos aplinką papuošti plenero metu sukurta skulptūra.
Direktorė perskaitė buvusio mokinio Vytauto Leškevičiaus, dabar dirbančio Užsienio reikalų ministerijoje Saugumo departamento NATO skyriaus vadovu, sveikinimą: „Didžiuojuosi būdamas vienas iš tūkstančių Keturvalakių mokyklos absolventų. Linkiu būti šauniais garbingos mokyklos tradicijų tęsėjais“.
Mokyklos vadovė visiems padėkojo už nuoširdžius linkėjimus, atskirai – jubiliejinio renginio rėmėjams. Šventę parėmė net dvidešimt to krašto ūkininkų šeimų, parapijos klebonas kun. Vaidotas Labašauskas, Keturvalakių žemės ūkio bendrovė, veteranų krepšinio komanda ir kiti. Rėmėjų dėka mokykla įsigijo vėliavą su emblema, kurią sukūrė mokytojos Daiva Gvazdaitienė ir Raimonda Marčiulaitienė bei buvusi mokyklos tarybos narė Gitana Bendaravičienė, šokėjai pasipuošė naujais rūbais.
Po moksleivių meninės programos į sceną pakilo visi koncerto dalyviai – nuo darželinukų iki dešimtokų, kad visi kartu su salėje esančiais šventės svečiais padainuotų „Mokyklos dainą“, kuriai žodžius parašė buvusi mokytoja Ona Petravičienė, muziką sukūrė mokyklos direktorė Violeta Šaukščiuvienė.
Tai ne paskutinis šventės akordas. Mokyklos antrojo aukšto koridoriuje pakvipo vaišėmis, buvo iškilmingai įneštas didžiulis jubiliejui skirtas tortas. Atrakinti kabinetai kvietė užeiti: juose svečiai grožėjosi mokinių darbelių paroda, pavartė senus albumus, pasidomėjo dabartine mokyklos veikla, pasėdėjo savo klasės suoluose.
Akys ieškojo pažįstamų akių, apsikabinusieji švytėjo ir gėrėjosi susitikimų džiaugsmu.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.