Sodybos grožį kybartietis puoselėja savo rankomis

Eglė KVIESULAITIENĖ

Kybartiečių Juzumų sodyba praeivių žvilgsnius traukia iš tolo. Karpytomis pušelėmis nusodinta šalikelė išduoda apie anapus tvoros sukurtą grožį ir su meile puoselėjamą aplinką.

Kūrė iš anksto

Miestelio pakraštyje gyvenantys Juzumai sklypą, kuriame svajojo sukurti savo svajonių namus, nusipirko prieš dvylika metų. Tuomet ten buvo šiukšlynas ir sunkiai galėjai įsivaizduoti, kad savo rankomis įmanoma sukurti pavyzdinę sodybą.

Tačiau šeimininko Vytauto negąsdino apie 30 arų šiukšlynu paverstos pievos. Vyras mintyse iškart kūrė, kaip turėtų atrodyti jo valdos – ant kalnelio stovės namas, pakalnėje telkšos tvenkinys, o trumpai kirptas pakrantes puoš dekoratyvūs medžiai ir krūmai. Tad iš karto buvo formuojamas sklypo reljefas.

Vytautas pasakojo, kad jį nuo mažumės traukė augmenija. Nors tėvų šeimoje augo daug vaikų ir mama neturėjo laiko puoselėti namų aplinką, Vytautas ir dabar prisimena kiekvieną mamos darželyje augusią gėlę. Vėliau iš Žemaitijos į Kybartus atsikrausčiusiam vyrui teko gyventi uošvijoje. 6 arų sklype buvo per mažai vietos pasireikšti Vytauto fantazijai. Dar nebaigęs statyti namo, šeimininkas pradėjo aplinką puošti dekoratyviniais medžiais ir krūmais.

Augalai su „kupolais“

Dabar kybartietis pripažįsta, kad be reikalo leido aibes pinigų iš užsienio parvežtiems augalams. Mat jie mūsų sąlygomis sunkiai prigydavo, iššaldavo, nugelsdavo, reikalavo ypatingos priežiūros. Visą laisvalaikį vien aplinkai puoselėti skyręs V.Juzumas netruko įsitikinti, kad geriausia kiemą puošti miško pušelėmis, tujomis, kadagiais, kuriuos tereikia dekoratyviai karpyti.

Iš paprasčiausių tujų gimė apvalūs kupolai su viršuje styrančiais šepetėliais. Vytautas prasitarė, jog paaugusius šepetėlius jis sujungs ir suformuos arkas. Kybartietis mėgsta skaityti literatūrą, iš kurios semiasi žinių, kaip prižiūrėti augalus, juos suformuoti ir išgauti nenusakomas grožybes.

Kiekvienas krūmelis ir gėlė tarsi turi savo vietą, suderintos jų spalvos ir forma. Dėl sutvarkytų gėlynų Vytautas sako laurų negalįs prisiimti. Tai – ir žmonos nuopelnas.

Patirtimi dalijasi

Per daugiau nei dešimtmetį patvoryje suaugo pušelių, forma primenančių šimtmečius puoselėjamus japonų bonsai medelius, juosta. Prie įėjimo – pavasarį žiedais apsipilanti japoniška vyšnia – sakura.

V.Juzumas savo sukurto grožio neslepia nuo svetimų akių. Jo kiemo vartai – nuolat atlapi. Dažnai čia užsuka žmonės net iš kitų rajonų. Vytautas noriai aprodo savo šeimos valdas, papasakoja ir pataria, kaip užsiauginti netradicinius augalus.

Sodybos šeimininkas kuklinasi, kad čia tik pradžia. Jis turįs aibes sumanymų, kaip dar pagražinti savo kiemą. Už tvenkinio esantis rąstinis namelis – vienas naujausių statinių. Tai – vasaros „rezidencija“. Jam rąstus miške pjovė, medžius tekino pats. Už ūkinio pastato Vytautas parodo didžiulį nužievintą medžio kamieną ir tvirtina, kad netrukus iškirs įėjimą ir padarys lauko dušo kabiną. Tuščiaviduriame kamiene yra tiek vietos, kad galima atsisėdus alų gerti. Šalia būsimos „dušinės“ – milžiniškas grybas. Tokį augalą, kurio „kepurė“ – medžio šaknys, Vytautas atrado pats.

Akmenys – su istorija

Namus juosia metalinės tvoros, kurias nukaldino pats Vytautas. Metalu apkaltas girnapuses ant grandinių taip pat pats sukabino. Vyras pasakojo, kad net kieme stovinčius traktoriukus susitvėrė pats. Ir akmenys, puošiantys kiemą, surinkti prieš kelis dešimtmečius. Sergstintis įėjimą į kiemą akmuo turi savo istoriją. Jis iškastas statant Vilkaviškio kultūros rūmus net iš 8 metrų gylio.

Vytauto pomėgiu žavisi ir kiti meniškos sielos kybartiečiai. Savo drožinių, pritaikytų sodybos aplinkai, dovanoja tautodailininkas Kajetonas Eismontas.

Tačiau toli gražu ne visi kybartiečiai patenkinti Vytauto puoselėjamu grožiu. Už tvoros augančios pušelės dažnai tampa pavydžių žmonių pretekstu pyktis su grožį puoselėjančiu Vytautu. Buvo net skundų, pasiekusių seniūniją, kad graži pievelė neva trukdo vandeniui nutekėti, o sustatyti akmeniniai grybai – mašinoms pravažiuoti.

Tenka kovoti

– Man nuolat tenka kariauti, kad neišlaužytų, nenuniokotų, – su nuoskauda balse pasakojo V.Juzumas. – Yra žmonių, kuriems užkliūva, kad puošiu ne tik savo kiemą, bet ir už tvoros esančią teritoriją. Trejus metus iš eilės baruosi su viena moterimi, kuri į pievelę su dekoratyviais medžiais atveda paganyti ožką. Pririša prie medelio, o ši jį nugraužia. Matote tas daug mažesnes pušeles – jos būtų tokios pat kaip kitos, bet keliskart buvo nugraužtos.

Vytautas pasakojo, kad buvę atvejų, kai jo puoselėjamą pakelę traktoriais išvažinėjo, išdarkė.

Vyriškis apgailestavo, kad yra žmonių, kurie nevertina kitų darbo, nesidžiaugia augalų grožiu.

Reklama: kiemoprojektai.lt