Pa­dėjo val­džia ir bend­ruo­me­nė

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Ke­le­tą mė­ne­sių mat­lau­kie­tė Sta­nislava Gav­ri­lo­vie­nė gy­ve­na su­de­gu­sia­me bu­te. Sep­ty­nias­de­šimt ket­vir­tus me­tus ei­nan­ti moteris mie­ga tarp ap­rū­ku­sių sie­nų, vi­sur de­gė­sių tvai­kas ir suo­džiai.

– Ge­rai, kad dar sa­vo kai­lio ne­pri­ke­piau, – šmaikš­ta­vo į to­kio am­žiaus se­nu­tę vi­sai ne­pa­na­ši mo­te­ris. – Bai­su bu­vo. Vir­tu­vė­je nuo elekt­ros ins­ta­lia­ci­jos už­si­de­gė lu­bos, ug­nis per­si­me­tė į kam­ba­rį – vis­kas su­pleš­kė­jo. Bu­vau ne­se­niai bran­gų plas­ti­ki­nį lan­gą įsi­dė­ju­si – vi­sas su­tir­po. Bu­to re­mon­tas per­niek nuė­jo.

Gre­ti­ma­me na­me gy­ve­nan­ti duk­ra sa­kė, kad ma­mai tik­rai bu­vo ne­leng­va. Pa­žįs­ta­mi at­ve­žė ke­le­tą bal­dų, ji pa­ti pa­dė­jo skus­ti ap­rū­ku­sias sie­nas.

– Ge­rai, kad ne­li­kau vie­ni­ša to­kio­je bė­do­je, – sa­kė S.Gav­ri­lo­vie­nė. – Nors užau­gi­nau pen­ke­tą vai­kų, sū­nui na­mą ati­da­viau, pa­ti jo bu­te gy­ve­nu, bet vai­kai pa­dė­ti ne­sku­ba. Apie 300 li­tų su­rin­ko Mat­lau­kio bend­ruo­me­nė, kaip nu­ken­tė­ju­sią nuo gais­ro ne­ma­žais pi­ni­gais pa­rė­mė ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bė.

Mo­te­ris vie­to­je ug­nies su­ga­din­to lan­go jau įsi­dė­jo nau­ją, nu­si­pir­ko plokš­čių, po­lis­ti­re­no lu­boms.

– Kai­my­nas ne­bran­giai iš­ve­džio­jo elekt­ros lai­dus, su­dė­jo jung­tu­kus, – se­nu­tė vi­sai ne­si­sie­lo­jo dėl nees­te­tiš­ko bu­to vaiz­do. – Ža­dė­jo ir re­mon­tą pa­da­ry­ti, sie­nas iš­kal­ti, lu­bas pa­ka­bin­ti.

S.Gav­ri­lo­vie­nė sa­kė la­bai gy­ve­ni­mu ne­si­skun­džian­ti. Ji tik lau­kia sa­vo meist­ro, kad šis grei­čiau atei­tų ir pa­da­ry­tų visus žadėtus dar­bus.