Kviečia mėgautis žaisminga spalvų ir garsų harmonija

Toma BIRŠTONĖ

Akyli vilkaviškiečiai turbūt pastebėjo, kokiomis spalvomis sušvito šalia kultūros centro esantys senieji paupio gluosniai, pėsčiųjų takas. Bet ar atkreipėte dėmesį, jog ten skamba muzika, galima pasiklausyti ir mūsų krašto istorijos?

Norėjosi suteikti jaukumo

Paskutinėmis rudens dienomis šalia Vilkaviškio kultūros centro augantys medžiai, takas sušvito spalvomis. Atėjus tamsai, šakas svarinantys gluosniai pasipuošia geltona, raudona, mėlyna, violetine šviesomis. Šis reginys – projekto „Nemigėlės“ rezultatas. Idėjos įgyvendinimą finansavo Vilkaviškio rajono savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.

Vilkaviškio kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė Aksana Laskevičienė teigė, jog buvo šiek tiek dvejonių, ar imtis šio darbo, nes miestas ir taip gražiai apšviestas. Tačiau ta vieta, kur aplink kultūros centrą auga medžiai, rudenį būna itin niūri, tad vis dėlto nutarta minėtai erdvei suteikti šiek tiek jaukumo.

Svarbu fantazija ir kūrybiškumas

Įgyvendinti idėją vilkaviškiečiams padėjo šviesų dailininkas Valdas Latonas. Pasiruošimo darbai prasidėjo pavasarį, kai buvo nupirktos lempos. O prieš gerą mėnesį specialistas kartu su vietiniu jaunimu susitiko kūrybinėse dirbtuvėse. Iš sostinės atvykęs šviesų dailininkas pamokė vaikinus, kaip daug neinvestuojant galima sukurti žaismingą apšvietimą.

Pasirodo, jog kultūros centro parko medžius apšviečia paprasti šviestuvai, ant kurių užklijuotas spalvotas filtras. Prie šių instaliacijų dirbo ne tik moksleiviai, bet ir kultūros centro personalas.

„Mūsų tikslas buvo parodyti, kad svarbiausia – fantazija ir kūrybiškumas, o ne brangios medžiagos. Norėtųsi tikėti, jog bent vienas jaunuolis, dalyvavęs kūrybiniame procese, galbūt jo įkvėptas sukurs panašų apšvietimą savo namuose. Juk šviesa neturi būti vien tik blizgančios girliandos“, – pabrėžė A. Laskevičienė.

Įgarsina kraštietis

Apšviestoje erdvėje sklinda muzika. Specialų garso takelį šiam projektui sukūrė garso menininkas Paulius Burakas. Kad paruoštų įdomią improvizaciją ir pasiektų puikų galutinį rezultatą, specialistui teko ne kartą apsilankyti Vilkaviškyje.

„Tai nėra tradicinė muzika. Mūsų tikslas buvo perteikti garsus taip, kad jie būtų tarsi girdimi, bet kartu lyg ir ne. Vaikščiodami galite išgirsti varpų skambesį, įvairių instrumentų melodijas ar net elektroninės muzikos garsus. Be to, projekte integruoti ir mūsų krašto istorijos pasakojimai, kuriuos įgarsino kybartietis Mindaugas Bučinskas“, – pasakojo A. Laskevičienė.

Pasak jos, ši erdvė patraukli savo harmonija – tai subtili garsų, pasakojimų ir aplinkos dermė. Ja gėrėtis bus galima iki pavasario.

Vis dėlto projekto sumanytoja perspėja lankytojus: gali pasirodyti, kad garsai staiga dingsta. Tačiau, kaip paaiškino A. Laskevičienė, tyla – ne atsitiktinumas, o sąmoningai parinkta kūrybinė pauzė. Viena iš tokių pauzių trunka net dvidešimt minučių. Tai laikas, skirtas atidžiau įsiklausyti į aplinką ir į savo mintis.