Teatrų festivalis „Atžalynas“ žada išaugti iki respublikinio renginio

Laima VABALIENĖ

Šeštadienį atidarydama klojimo teatrų festivalį „Atžalynas 2007“ Marijampolės apskrities Regioninės plėtros departamento vyriausioji specialistė Danguolė Micutienė organizatoriams linkėjo kitais metais į Ožkabalius sukviesti ne tik savo regiono, bet ir visos respublikos teatro mėgėjų kolektyvus. Pasak jos, daugelis žino apie šią mūsų šventę ir pavydi Basanavičynės klojimo scenos.

Smagu būtų sulaukti svečių iš visos respublikos. Tačiau jau ir dabar diena per trumpa pasirodyti visiems Marijampolės regiono kolektyvams, tad festivalio rengėjai – Suvalkijos (Sūduvos) regioninio kultūros centro ir J.Basanavičiaus sodybos-muziejaus darbuotojai – visai rimtai mąsto apie poros dienų festivalį. Vienąkart tokia šventė Basanavičynėje jau vyko – su atvažiavusiais į svečius Suvalkų (Lenkija) vaidintojais, su teatro mėgėjų vakaruškomis.

Bendru kolektyvų pavakarojimu baigėsi ir šis, trečiasis, teatrų festivalis „Atžalynas 2007“. Jau po pasirodymų įtampos atsipūtę dalyviai džiaugėsi renginiu, gyrė žiūrovus, visą dieną gyvai sekusius pasirodymus scenoje. O joje penki apskrities mėgėjų teatrai sukosi gyvenimiškųjų peripetijų ritmu: nuo Žemaitės laikų ūkininko, valsčiaus „starostos“ Jono Šiupieniaus šeimos rūpesčių iki šiandieninių televizijos realybės šou.

Žemaitės komediją „Apsiriko“ suvaidino pirmieji į sceną pakilę Vilkaviškio pagyvenusių žmonių klubo „Rudenėlis“ vaidintojai. Subūrusi smagų teatrą mėgstančių bendraamžių būrelį vadovė Leonarda Gaurylienė pastatė jau antrą spektaklį. Pernai Basanavičynės klojime jie vaidino komediją „Paskubėjo“. Iš pernykščio festivalio žiūrovai įsiminė ir jaunatvišką Paluobių (Šakių r.) teatrą (vadovas Mindaugas Kriaučiūnas). Šįkart jis parodė ir šiuo metu aktualią V.Galinaičio komediją „Vaiduokliai“, pasakojančią apie tai, kokių tik gudrybių nesiimama, norint iš kaimo žmogaus išvilioti rūpimą žemę.

Valandą laiko žiūrovai svečiavosi tarybinių laikų kolūkiniame kaime. Ten juos nukėlė Kudirkos Naumiesčio vaidintojai (vadovė Laima Mockevičienė), festivaliui parengę A.Griciaus komediją „Buvo buvo kaip nebuvo“. Neįprastą vaidinimą atvežė teatro mėgėjai iš Lekėčių (Šakių r.). Paaiškinę, kad rimtesniam pasirodymui sukliudė tai, jog du kolektyvo nariai išvykę į Airiją, jie smagiai šėlo realybės šou „Tikrieji lietuviai“, kurio nugalėtoja tapo Seimo narė Kazytė Tauškalytė (humoro programos režisierė ir scenaristė Vaida Brazaitienė). Kazytei teko „nerealiai fantastiškas“ prizas – 5 metų darbo sutartis su airių ūkininku ir bilietas tik į vieną pusę…

Prieš pasirodant didžiausią patirtį iš visų festivalio dalyvių turinčiam šakiečių Zanavykų teatrui, kuriam daugelį metų vadovauja puiki režisierė Gražina Guzovijienė, klojimas suskambo Gražiškių folkloro ansamblio „Gražupis“ dainomis ir instrumentinėmis melodijomis. Į festivalio programą gražiai įsipynė ir šio kolektyvo prisiminti senoviniai vestuvių papročiai, kuriais šią vasarą susidomėjo jau ne viena jaunavedžių pora. Ir šįkart į Basanavičynės kiemą užsukus jaunavedžiams visi festivalio dalyviai buvo pakviesti prie trobos, kur „Gražupis“ surengė kerčios kaišymo apeigas ir jaunosios palydėtuves į „šliūbą“.

Jau buvo vėlokas vakaras, kai suvaidinę A.Vienuolio veikalą „Prieblandoje“ žiūrovams lenkėsi Zanavykų teatro aktoriai. Tuomet į sceną su sveikinimais ir padėkomis kilo organizatorių atstovai – Suvalkijos (Sūduvos) regioninio kultūros centro renginių organizatorė Janina Kurtinaitienė ir J.Basanavičiaus sodybos-muziejaus direktorė Rūta Vasiliauskienė. Šventę kolektyvams ilgam primins dovanų gauti didžiuliai ąsočiai su festivalio simbolika ir ta ypatinga Basanavičynės aura, kuri įkvepia ir sušildo žmones. Todėl nenuostabu, kad ir šis renginys baigėsi bendra „Giminių“ daina, kurią traukė ir dalyviai, ir žiūrovai.