Rugsėjo 11 d. Marijampolės apskrities viršininko administracijoje vyko pasitarimas, kuriame visuomenei buvo pristatytos dvi Marijampolės apskrities teritorijos bendrojo plano koncepcijos ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita.
Pasitarime dalyvavo plano rengėjai – UAB „Urbanistika“ ir IĮ „Atkulos projektai“, kurie parengė apskrities teritorijos vystymo bendrosios erdvinės koncepcijos variantus, numatė funkcinius prioritetus bei teritorijos tvarkymo reglamentavimo ypatumus ir pateikė Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą. Pasitarime taip pat dalyvavo savivaldybių administracijų, Aplinkos apsaugos ir Kultūros paveldo departamentų atsakingi specialistai.
Bendrojo plano tikslas – parengti apskrities teritorijos darnios plėtros (darnaus vystymosi) strategiją. Marijampolės regiono plėtros svarbiausiomis prielaidomis, kurios galėtų radikaliai pakeisti ne tik konkrečios vietovės ar savivaldybės, tačiau viso regiono veiklų ir kraštovaizdžio struktūrą, nustatyta:
• Geležinkelio plėtra. Naujos jungties Pilviškiai–Tauragė (Pilviškiai–Bernotiškės geležinkelio stotis) atsiradimas, esamos modernizavimas ir plėtra iki europinės vėžės geležinkelio parametrų sudarytų naujas galimybes Šakių ir Vilkaviškio rajonų ekonominiam vystymuisi, prielaidas regiono pramonės dekoncentracijos procesams, sąlygas tolygesnei regiono plėtrai.
• Logistikos infrastruktūra. Plečiantis tranzitinio regiono transporto sistemai (Rail Baltika Baraginės krovinių perkrovimo stotis ir Via Baltica rekonstrukcija) ir su ja susijusioms veikloms, tai skatins logistikos infrastruktūros ir paslaugų plėtrą. Krovinių terminalų ir logistikos centrų plėtra labiausiai paveiktų Kalvarijos, Vilkaviškio, Marijampolės rajonų savivaldybių ūkio sistemas, skatintų materialines investicijas, suteiktų socialinės naudos (naujos darbo vietos gyventojams), skatintų regiono vidaus ūkinės integracijos procesus.
• Viešojo susisiekimo sistemos rekonstrukcija. Rekonstruota, gyventojų poreikius atitinkanti viešojo susisiekimo sistema sukurtų prielaidas laisvam paslaugų ir prekių judėjimui regiono kaimo vietovių lygmenyje, sustabdytų kaimiškų vietovių degradavimą, išplėstų kaimo gyventojų galimybes kurti alternatyvius ūkius ir verslus.
• Miškingumo didinimas. Nederlingų žemių apsodinimas mišku praturtintų regiono gamtos išteklius, sureguliuotų regiono žemėnaudą, pagausintų rekreacinius išteklius ir pakeistų regiono kraštovaizdį, skatintų alternatyvių veiklų plėtrą kaimiškosiose vietovėse, turėtų įtakos gyvenviečių tinklo struktūrai ir miestų plėtrai.
Šių prielaidų pagrindu parengti du apskrities teritorijos vystymo koncepcijos variantai, kurių pirmojo atžvilgiu svarbiausia prielaida yra planuojama geležinkelio plėtra, sudaranti sąlygas dekoncentruoti pramonės plėtrą regione tarp Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių rajonų ir Kazlų Rūdos savivaldybės bei plėtoti Šakių miestą, ji turėtų įtakos net Tauragės ir Klaipėdos regionų plėtrai. Antrojo varianto svarbiausia prielaida – kokybinė socialinių ir ekonominių procesų regione plėtra, naudojant vietos išteklius, galimybes ir potencialą, o šiaurinėje apskrities teritorijoje labiausiai skatinama veikla būtų susijusi su rekreacija ir turizmo paslaugomis.
Pristatyta teritorijos vystymo koncepcijos variantų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, analizuotos tikėtinos neigiamos pasekmės bei galimybės joms išvengti ar sumažinti bei kompensuoti. Pranašesniu pripažintas pirmasis apskrities bendrojo plano erdvinės koncepcijos variantas ir jo pagrindu siūloma rengti tolimesnius bendrojo planavimo darbus. Pirmajam variantui pritarė ir pasitarime dalyvavę Marijampolės savivaldybės, Šakių bei Vilkaviškio rajonų savivaldybių atstovai. Pritarimai dėl geležinkelio linijos gauti ir iš Aplinkos bei Susisiekimo ministerijų, taip pat Tauragės ir Klaipėdos apskričių administracijų. Be to, tai atitinka LR Bendrojo plano sprendinius.
Aurelija VAINAUSKAITĖ
Marijampolės apskrities
viršininko administracijos
Regioninės plėtros
departamento vyr. specialistė
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.