Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos, kurioje numatytos keturios strateginės kryptys, derinimas su Europos Komisija artėja prie pabaigos. Tikimasi, kad Žemės ūkio ministerijos rengta ir su socialiniais partneriais derinta programa bus patvirtinta rugsėjo pabaigoje.
Žemdirbiai ypač nekantriai laukia, kada bus galima pradėti teikti paraiškas naujiems investiciniams planams įgyvendinti. Pirmajai strateginei kaimo plėtros krypčiai „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektorių konkurencingumo didinimas“, siekiančiai plėtoti modernų, gebantį konkuruoti žemės, maisto ir miškų ūkį, skirta daugiausiai lėšų – 41,15 proc., t. y. 930,20 mln. eurų. Šią kryptį sudaro net 9 įvairios priemonės. Investicinė parama bus teikiama ūkiams modernizuoti, jauniesiems ūkininkams įsikurti, žemės ūkio produktams perdirbti ir pridėtinei vertei didinti, pusiau natūriniams ūkiams, kad jie galėtų tapti prekiniais ūkiais, taip pat žemės konsolidacijai, vandentvarkai, miškų ūkio plėtrai, kompensacijas gaus pasitraukiantieji iš prekinės žemės ūkio gamybos. Vienas konkurencingumo didinimo veiksnių – mokymas, konsultavimas ir naujovių diegimas.
Paramos gavėjais gali būti tiek ūkininkai, tiek kiti žemės ir miško savininkai, atitinkantys programos priemonėse ir veiklos srityse nustatytus reikalavimus.
Priemonės ir naujovės
Didinant žemės ir miškų ūkio konkurencingumą, stiprinant žmogiškuosius išteklius ir diegiant pažangias technologijas bei naujoves, Programoje daug dėmesio skirta žemdirbių mokymui ir konsultavimui. Priemonę „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ sudaro šios veiklos sritys: 1) asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla, mokymas ir informavimas; 2) mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida parodomųjų bandymų, seminarų, lauko dienų metu.
Pagal priemonę „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ bus remiamos išlaidos, susijusios su žemdirbių konsultavimu. Paramos gavėjai – pagal Žemės ūkio ministerijos taisykles akredituotos konsultavimo įstaigos ir konsultantai. Numatytos net penkios remiamos veiklos sritys: 1) konsultavimas dėl ūkio atitikties valdymo reikalavimams ir geros agrarinės bei aplinkosaugos praktikos sąlygoms; 2) konsultavimas dėl neatitikimų ar pažeidimų pašalinimo bei darbo saugos standartų įgyvendinimo; 3) konsultavimas agrarinės aplinkosaugos klausimais; 4) konsultavimas ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo klausimais; 5) konsultavimas miškų ūkio klausimais.
Populiarioji priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ startavo nesulaukus Programos patvirtinimo Briuselyje. Liepos mėnesį patvirtintose Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo taisyklėse nurodyta, kokių dokumentų pareiškėjams dar reikia pateikti papildomai. Patikslintame apibrėžime jaunasis ūkininkas įvardijamas kaip turintis profesinį pasirengimą ir tam tikrą dirbamos žemės plotą žmogus. Būtina paramos gavimo sąlyga – mažiausiai 12 ha nuosavų žemės ūkio naudmenų. Be to, jaunasis ūkininkas privalės įsipareigoti juos išplėsti iki 20 ha. Norintis gauti paramą jaunas žmogus taip pat turės argumentuotai pagrįsti, kad tikrai rengiasi ūkininkauti.
Parama pagal priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ apima kompensacines išmokas, mokamas ne ilgiau kaip 15 metų (paramos mokėjimo trukmė priklauso nuo pareiškėjo amžiaus paraiškos pateikimo metu), kuriomis kompensuojamos prarastos pajamos paramos gavėjams, apsisprendusiems nutraukti prekinę žemės ūkio gamybą. Ūkio perėmėjais galės būti: jaunasis ūkininkas, besikuriantis pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“; fizinis asmuo iki 50 metų; privatus juridinis asmuo, siekiantis padidinti savo valdą. Perleidėjai savo reikmėms galės pasilikti ne daugiau kaip 3 ha žemės.
Dauguma šalies žemės ūkio valdų yra smulkios, todėl priemonės „Pusiau natūrinių ūkių rėmimas“ nuostata išlieka ta pati – remti smulkias žemės ūkio valdas, teikiant finansinę paramą ūkio subjektams, siekiantiems ekonominio gyvybingumo, didesnio našumo ir didesnių pajamų bei patekimo į rinką. Paramos gavėjai – fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų gamyba ir įregistravę valdą.
Norint, kad Lietuvos žemės ūkio konkurencingumas nuolat stiprėtų, būtina investuoti į naujų technologijų, technikos ir inovacinių metodų diegimą žemės ūkio produktų gamyboje, kad būtų galima gauti didesnę pridedamąją vertę ir aukštesnės kokybės produkciją. Priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ parama skiriama investicijoms į žemės ūkio valdos materialųjį ir nematerialųjį turtą. Veiklos sritys: 1) Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Europos Sąjungos standartų įgyvendinimas; 2) trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas; 3) žemės ūkio produktų gamyba, paslaugų žemės ūkiui teikimas; biokuro gamyba iš ūkyje susidarančių atliekų; prekinių žemės ūkio produktų apdorojimas ir pateikimas rinkai.
Lietuvoje privatūs miškai sudaro 35 proc. bendro mūsų šalies miškų ploto, t. y. 745 tūkst. ha. Privačių miškų ūkis pasižymi smulkiomis valdomis, neefektyvia ūkine veikla, nepakankamai išplėtotu paslaugų tinklu. Investicinės priemonės „Miškų ekonominės vertės didinimas“ parama skiriama miškų savininkams bei jų asociacijoms, taip pat savivaldybėms ir jų asociacijoms. Šia priemone visų pirma siekiama padidinti privačių miškų ekonominę vertę, teikiant paramą mažos ekonominės vertės medynų ir krūmynų pertvarkymui bei jaunuolynų ugdymui. Didelis dėmesys skiriamas miško kirtimo ir apvaliosios medienos bei biokuro ruošos modernizavimui.
Pagal priemonę „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ teikiama parama žemės ūkio vandentvarkai, žemės konsolidacijai, miškų infrastruktūrai sudarys sąlygas kitoms investicinėms priemonėms sėkmingai įgyvendinti, plečiant infrastruktūrą ir paslaugas.
Priemone „Žemės ūkio produktų perdirbimo ir pridėtinės vertės didinimas“ 2007–2013 metais bus siekiama pagerinti perdirbimo įmonių veiklą, išplėsti naujų žemės ūkio produktų gamybą, remti rinkodarą, diegti naujoves žemės ūkio produktų gamyboje. Paramos gavėjai – įmonės ir kooperatyvai, atitinkantys nustatytus reikalavimus. Numatytos šios veiklos sritys: 1) žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara; 2) gyvulių ir paukščių prekinės vertės didinimas ir rinkodara. Derybose su Europos Komisija pakito kai kurie paramos skyrimo kriterijai. Sutarta, kad šios priemonės parama bus skiriama pagal įmonės apyvartą: mikroįmonėms maksimali parama gali siekti 1,4 mln. eurų (per septynerius metus ji gali sudaryti ne daugiau kaip 2 mln. eurų), o vidutinėms įmonėms atitinkamai – 2,8 mln. ir 4 mln. eurų.
Paramos dydžiai
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu bus fiksuota maksimali investicinės paramos suma vienam subjektui – ji galės siekti ne daugiau kaip 400 tūkst. eurų (išskyrus Nitratų direktyvos ir specialiųjų gyvūnų gerovės reikalavimų, mažinančių gyvūnų ir paukščių auginimo intensyvumą, įgyvendinimą, priemones „Pusiau natūrinių ūkių rėmimas“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“, „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“, žemės ūkio vandentvarkos ir konsolidacijos veiklos sritis, „Leader“ metodą). Vienam projektui numatytas ir maksimalus paramos dydis – 200 tūkst. eurų.
Jeigu pareiškėjai bus labai aktyvūs ir pritrūks lėšų, projektai bus reitinguojami pagal prioritetinius atrankos kriterijus. Pakartotinai kreiptis paramos bus galima tik įgyvendinus ankstesnįjį projektą Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.
Žemės ūkio ministerijos
informacija
Užsk. 6042
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.