Kaimo gyvenimo kokybės gerinimas gyvybiškai būtinas kaimo plėtrai

Paskelbė:

Paskelbta:

2007-09-25

Paskutiniajame Žemės ūkio ministerijos darbo grupės susitikime su Europos Komisijos (EK) atstovais, derinant galutinį Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. priemonių projekto variantą (Programą), Europos Komisijos derybininkai itin akcentavo trečiosios programos krypties svarbą. EK atstovai III kryptį „Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ įvardijo kaip kaimo plėtrai gyvybiškai būtiną veiklą.

Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos priemonių koordinavimo skyriaus vedėja Kristina Skebaitė pažymėjo, kad bendrasis šios krypties tikslas – gerinti gyvenimo kokybę ir didinti kaimo gyventojų užimtumą kaimo vietovėse. „Šio tikslo bus siekiama įgyvendinant pagrindinius III krypties prioritetus, kurie atrinkti pagal esmines Lietuvos kaimo problemas: mažos kaimo gyventojų pajamos, per didelė priklausomybė nuo žemės ūkio, nepakankama socialinė ir viešoji infrastruktūra, vietos iniciatyvos ir įgūdžių stoka kaimo vietovėse, būtinybė išsaugoti kaimo paveldą“, – apibūdino ŽŪM pareigūnė.

Trečiajai krypčiai skiriama 12,19 proc. visos ES skiriamos paramos lėšų, t. y. 951,64 mln. Lt per septynerius metus. Lėšos, kaip ir 2004–2006 m. laikotarpiu, bus išmokamos pagal vadinamąją n plius 2 taisyklę, t. y. einamiesiems metams skirta parama bus išmokama per tuos ir ateinančius dvejus metus. Taigi 2013 metams skirtos paramos lėšos bus baigtos išmokėti 2015 m.

K.Skebaitė paaiškino, kad III krypties tikslą numatyta įgyvendinti per tokias priemones, kaip antai: „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“.

Paramos amatams galimybė pagal visas III krypties priemones yra šio laikotarpio Programos naujovė. Priemonėje „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ prioritetas teikiamas tiems projektams, kuriuose bus numatyta sukurti daugiau darbo vietų, leidžiančių kaimo gyventojams gauti papildomų pajamų.

Kaip sakė skyriaus vedėja, didėjantis žemės ūkio sektoriaus konkurencingumas turės tam tikrų neigiamų socialinių pasekmių, nes nedarbas žemės ūkyje augs. Taigi pagal III kryptį vykdoma veikla padės sukurti papildomų darbo vietų, maksimaliai sumažinant kaimo gyventojų priklausomybę nuo žemės ūkio veiklos. K.Skebaitė akcentavo, kad nepagerinus gyvenimo sąlygų kaime jo patrauklumas savaime nepadidės, todėl itin didelis vaidmuo skiriamas priemonei „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“. Nacionalinėje kaimo plėtros 2007–2013 m. strategijoje numatoma, kad iki 2013 m. kaimo gyventojų užimtumas ne žemės ūkio veikloje sieks 70 proc., o ekonomikos augimas ne žemės ūkio sektoriuje turėtų išaugti apie 4–5 proc. Galės būti plėtojamos įvairios kaimo gyventojams reikalingos paslaugos, laisvalaikio, sporto, kultūrinė veikla, kiti ne žemės ūkio verslai. Šia priemone skatinama amatų, ypač grindžiamų tautiniais papročiais, plėtra, siekiant išsaugoti kaimo paveldo unikalumą.

Skatinant socialinę ir ekonominę miesto ir kaimo vietovių sanglaudą, parama pagal šią priemonę bus teikiama ūkininkams ir mikroįmonėms, užsiimantiems žemės ūkio veikla, tačiau planuojantiems vystyti (ar jau ir vykdantiems) ne žemės ūkio verslą. Parama bus teikiama plačiam ne žemės ūkio veiklų ratui, įskaitant pagrindines paslaugas ir amatus, išskyrus veiklas, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu apibrėžtos kaip neremtinos, pvz., medžioklė, alkoholio ar tabako gamyba ir pan.

ŽŪM Alternatyviosios veiklos priemonių koordinavimo skyriaus vedėja K.Skebaitė, charakterizuodama priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ tikslą, sakė, kad norima remti mikroįmonių ir kitų smulkiojo verslo iniciatyvų kūrimąsi ir plėtrą kaime, skatinti žemės ūkio veiklas, kuriančias naujų darbo vietų, papildomų pajamų šaltinių kaime ir taip gerinančių gyvenimo kokybę.

Nacionalinėje kaimo plėtros 2007–2013 m. strategijoje numatoma, kad iki 2013 m. kaime galėtų veikti apie 10 tūkst. smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonių. Per 2007–2013 m. susikurtų apie 2 tūkst. naujų SVV įmonių, iš jų 70 proc., t. y. 1,4 tūkst., būtų mikroįmonės. Remiantis prielaida, kad vidutiniškai vienoje mikroįmonėje bus įkuriama po 3 darbo vietas, iš viso būtų sukurta apie 4 tūkst. naujų darbo vietų kaimo gyventojams.

Pasak K.Skebaitės, labai veiksminga gamtos ir kaimo paveldo vertybių, kultūros ir tradicijų puoselėjimo priemonė yra kaimo turizmas. Jis skatina senųjų autentiškų gyvenamosios ir ūkinės paskirties pastatų išsaugojimą ir atstatymą, savitų kraštovaizdžių apsaugą, socialinių ir istorinių reiškinių viešą pristatymą, todėl tikimasi, kad priemone „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ pasinaudos ir ūkininkai, ir kiti kaimo gyventojai. Nepaisant to, kad kaimo turizmas pastaraisiais metais tapo vienu populiariausių ne žemės ūkio verslų kaime, šių paslaugų pasiūla, kokybė ir įvairovė vis dar nėra pakankama.

Priemonė „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ apima dvi veiklos sritis: kaimo turizmą, įskaitant ir amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose, bei stovyklaviečių kaimo vietovėse įkūrimą ir plėtrą (išskyrus miško vietoves). Ši priemonė leis padidinti stovyklaviečių, skirtų trumpalaikiam poilsiui ir/arba nakvynei skaičių, pagerins rekreacinę infrastruktūrą kaime.

Ketvirtoji III krypties priemonė „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ yra skirta viešajai infrastruktūrai atnaujinti, sutvarkyti. Parama taip pat skiriama sąmoningumo aplinkosaugos klausimais ugdymo priemonėms bei investicijoms, susijusioms su gamtos paveldo išlaikymu, atkūrimu ir atnaujinimu, vertingų gamtos objektų plėtra. Pagal šią priemonę bus galima remti ir studijas bei investicijas, skirtas kultūros paveldui (kaimų ir kaimo kraštovaizdžio kultūros identitetui išlaikyti, atkuri ir modernizuoti).

Žemės ūkio ministerijos pareigūnė Kristina Skebaitė akcentavo, kad šia priemone siekiama gerinti gyvenimo kokybę kaimo gyvenamosiose vietovėse, ekonominės veiklos gyvybingumą, pritraukti kuo daugiau turistų. „Priemonė „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ svarbi kaimo tapatumui išsaugoti ir migracijai mažinti, o paramą šiai veiklai plėtoti galės gauti kaimo bendruomenės, vietos veiklos grupės, nevyriausybinės organizacijos ir kiti kaimo vietovėje įsteigti ar joje veikiantys juridiniai asmenys, savivaldybės bei jų institucijos“, – apibendrino K.Skebaitė.