Į parką siūloma įtraukti ir dalį Pilviškių krašto

Eglė MIČIULIENĖ

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) prie Aplinkos ministerijos pradėjo rengti Suvalkijos nacionalinio parko ribų ir zonų ribų planus. Juos rengia Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus darbuotojai.

Gamtos tyrimų ir ekologinio švietimo stoties (GTEŠS) bei Vištyčio regioninio parko darbuotojai siūlo į būsimo parko teritoriją įtraukti ir dalį teritorijos tarp Pilviškių, Gižų ir Gavaltuvos.

Suskirstė „salomis“

Apie tai, kad reikia įsteigti Suvalkijos nacionalinį parką, buvo prabilta gal prieš trisdešimt metų.

Idėja atgaivinta prieš keletą metų, tvirtinant šalies bendrąjį planą. Numatyta, kad toks parkas turi būti, nubrėžtos jo preliminarios ribos. Tačiau pradžioje parinktą vieną ištisą teritoriją ekspertų grupės pasiūlė skirstyti „salų“ principu, kadangi nenorėta saugoti agrarinių teritorijų.

Pagal pirminį planą viena Suvalkijos nacionalinio parko „sala“ šiek tiek praplėstų dabartines Vištyčio regioninio parko ribas, kitos apimtų dalį Bartninkų apylinkių ir Basanavičynę, Virbalį su Virbalgiriu, Kudirkos Naumiesčio kraštą ir nusitęstų iki Sintautų.

Vis dėlto Vištyčio regioninio parko direktorius Nerijus Paškauskas mano, jog preliminarios parko ribos dar gerokai keisis. Administruoti taip smarkiai išsiplėtusią teritoriją būtų sunku, be to, ne visur saugomi objektai yra vienodai vertingi.

Saugotų pievas ir sodybas

N.Paškauskas bei GTEŠS vadovas dr. Arūnas Balsevičius į saugomas teritorijas siūlo įtraukti ir dalį teritorijos aplink Pilviškius, Antanavą, Gavaltuvą bei Ramoniškius Gižų link.

– Ten yra labai gražus Šešupės slėnis, aptinkamos pusiau natūralių pievų buveinės, kurias sudarančios bendrijos yra įrašytos į Lietuvos augalų bendrijų raudonąją knygą. Čia išlikę vieni didžiausių plotų aukštųjų avižuolynų, kurie Lietuvoje – reti ir būdingi Suvalkijos regionui. Apskritai Suvalkija įdomi tuo, kad mes priklausome kitai gamtinei zonai nei likusi Lietuvos dalis, nes čia auga skroblai, o skroblynai taip pat yra saugomi. Skroblynų bendrijos retos visoje Europoje, ne tik Lietuvoje. Tačiau mes skroblus galime vadinti Suvalkijos nacionaliniais medžiais, – sakė A.Balsevičius.

A.Balsevičius priminė, jog ties Pilviškiais į Šešupę įteka Rausvė, Pilvė, Višakis, o į jį – Jūrė. Penkių upių slėniuose išlikę daug natūralios gamtos.

N.Paškauskas tvirtino, kad minėtose vietose išlikusi ne tik natūrali gamta, bet ir autentiškiausios suvalkietiškos sodybos.

Tarp Gižų ir Pilviškių yra Kupreliškių, Antupių, Gurbšilio miškai, tarp kurių likę įdomių kaimų su ekstensyviu ūkiu. Šios vietovės vertos saugomos teritorijos statuso ir galėtų puikiai reprezentuoti Suvalkiją.

– Jei ten nebus saugomos teritorijos, tai žinant dabartinę sodybų pirkimo, perstatymo tendenciją galima numanyti, kad greitai viso to neliks, – sakė A.Balsevičius.

Bus daugiau kontrolės

Kas, žiūrint eilinio piliečio akimis, pasikeis įkūrus nacionalinį parką?

– Teritorijai tapus saugoma,
pakils žemės kaina, atsiras daugiau investicijų teritorijos tvarkymui, ypač rekreacinėse zonose, bus skirta papildomų išmokų iš ES fondų. Gal padaugės ir kaimo turizmo sodybų, nes kur tvarkoma, prižiūrima, ten atsiranda ir žmonių trauka, – apie perspektyvas kalbėjo N.Paškauskas. – Žinoma, atsiras ir tam tikrų apribojimų, susijusių su statybomis, bus draudžiama žaloti saugomas vertybes ir kt. Teritorija bus daugiau kontroliuojama, bet tai – gerai, nes dažnai gamtos ištekliais naudojamasi chaotiškai.

Ekspertų grupė nacionalinio parko koncepciją VSTT turėtų pateikti metų pabaigoje.

Zonų ribų planą numatyta patvirtinti iki 2008 metų liepos.

Suvalkijos nacionalinis parkas bus jau šeštasis šalyje. Lietuva dar didžiuojasi Aukštaitijos, Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionaliniais parkais ir Trakų istoriniu nacionaliniu parku. Visi penki parkai užima daugiau kaip 2 proc. šalies teritorijos.