Jaunieji vilkaviškiečiai pametę galvas dėl krepšinio

Andrius GRYGELAITIS

Neseniai du vilkaviškiečiai Adas Krutulis ir Benas Ražukas grįžo iš tarptautinių krepšinio turnyrų Ispanijoje bei Italijoje. Apie profesionalių sportininkų karjeras svajojantiems berniukams šios varžybos suteikė dar daugiau pasitikėjimo savo jėgomis.

Skirtingi keliai

Į penktą klasę einantys vaikai ne pirmus metus treniruotes lanko pas „Perlo“ krepšinio klubo trenerį Šarūną Ajauską. Benas sportuoja dar nuo priešmokyklinio amžiaus, o Adas – nuo pirmos klasės.

„Aš pats labai norėjau pabandyti žaisti krepšinį, todėl tėvų paprašiau, kad nuvestų į treniruotę. Galvojau, jeigu nepatiks, daugiau nelankysiu. Nepaisant to, kad pirmus metus treniravausi su vyresniais už save berniukais, niekada nebuvo kilę minčių viską mesti“, – pasakojo A. Krutulis.

Kitaip nei Adą, Beną žaisti krepšinį paskatino tėtis. Berniukui taip pat labai patiko šis sportas, tad vos pasibaigus vienai treniruotei jis imdavo laukti kitos. Visgi kiek daugiau nei prieš metus B. Ražukas nusprendė daugiau nebežaisti krepšinio. Tuo metu kaip tik buvo suprastėjusi jo sportinė forma, žaisti darėsi vis sunkiau. Apie savo sprendimą nustoti lankyti treniruotes Benas prasitarė komandos draugams, kurie galiausiai jį įkalbino to nedaryti. Jau netrukus berniuko rezultatai aikštėje vėl ėmė gerėti, ir šiandien jis yra vienas iš savo ekipos lyderių.

Dviese – drąsiau

Tiek Adas, tiek Benas savo žaidimu išsiskiria iš bendraamžių. Abu berniukai nestokoja lyderių savybių. Šiuo metu jie atstovauja vienai Vilkaviškio „Perlo“ vaikų komandai, su kuria varžosi Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje. Abu vaikai svajoja vieną dieną laimėti šią lygą ir tiki, kad tai padaryti tikrai gali.

Jųdviejų talentą neseniai pastebėjo Lietuvoje gyvenantis prancūzas treneris Davidas Fotu (David Fauthoux), kuris pakvietė abu berniukus prisijungti prie savo buriamos keliaujančios komandos. Į šios ekipos sudėtį įprastai kviečiami perspektyviausi Europos vaikai, kurie dalyvauja itin konkurencinguose krepšinio turnyruose.

„Tiesą pasakius, prisijungti prie šios komandos mane pirmą kartą pakvietė dar praėjusiais metais po sėkmingai Kaune susiklosčiusio 3×3 turnyro. Visgi tada važiuoti dar pabijojau – prastai mokėjau anglų kalbą. O ir vienam keliauti į užsienį su mažai pažįstamu treneriu buvo nedrąsu“, – prisipažino A. Krutulis.

Dar vieno kvietimo prisijungti prie keliaujančios komandos Adas sulaukė šiais metais. Jaunųjų „Perlo“ auklėtinių stovykloje Varėnoje apsilankęs D. Fotu šįkart pasiūlymą vykti į užsienį pateikė ir Benui. Dviem berniukams keliauti jau buvo drąsiau, tad jie nusprendė pasinaudoti galimybe. Apsisprendimą palengvino ir puikios B. Ražuko anglų kalbos žinios, kurios vykstant į užsienį yra labai svarbios.

„Nors mano mama anglų kalbos mokytoja, tačiau aš pats nuo mažens internete žiūrėdavau daug angliškų filmukų ir vaizdo klipų, tad taip šią kalbą ir išmokau. Dabar jau galiu be problemų su visais susišnekėti“, – teigė B. Ražukas.

Iš Italijos grįžo su čempionų medaliais

Su prancūzu treneriu jaunieji vilkaviškiečiai išvyko į turnyrus Ispanijoje bei Italijoje. Ten jiems sekėsi išties gerai. Ispanijoje tik finale buvo nusileista talentingiems Barselonos klubo auklėtiniams, o Italijoje lietuvaičių atstovaujamai ekipai apskritai niekas negalėjo prilygti, tad namo jie grįžo pasipuošę aukso medaliais.

Vilkaviškiečiai abiejuose turnyruose buvo vieni iš savo ekipos lyderių. Tiesa, rungtyniauta pagal neįprastas taisykles. Ispanijoje buvo žaidžiami 8 kėliniai po 6 minutes, o krepšys buvo nuleistas į 2, 6 m aukštį. Be to, trimis taškais buvo vertinami visi metimai, atlikti už baudos aikštelės ribų. Kitokios taisyklės galiojo ir Italijoje. Čia buvo žaidžiami 6 kėliniai po 6 minutes.

Užsienyje vykusiuose turnyruose vilkaviškiečiai ne tik kovojo aikštėje, bet ir turėjo šiek tiek laiko pramogoms. Jie lankė vandens parkus, pilis, įvairias turistines vietas.

„Iš turnyrų svetur grįžę berniukai atrodo tarsi paaugę. Adas ėmė labiau pasitikėti komandos draugais ir vis dažniau jiems perduoda kamuolį, o Benas, panašu, kad įgavo daugiau drąsos, kurios anksčiau jam kartais pritrūkdavo. Be to, rungtynių metu jis ėmė dar geriau orientuotis aikštėje“, – pastebėjimais dalijosi jaunųjų sportininkų treneris Š. Ajauskas.

Motyvuojantis palaikymas

Patys berniukai taip pat neabejojo, kad užsienyje įgyta patirtis jiems pravers ateityje. O to tikrai reikės, jei šie du jaunuoliai toliau atkakliai sieks savo svajonės tapti profesionaliais krepšininkais. Dabar krepšinis užima visą jų laisvalaikį. Jie ne tik reguliariai sportuoja, bet ir domisi įvairiomis su krepšiniu susijusiomis naujienomis, stebi savo mėgstamų komandų rungtynes tiek gyvai, tiek prie kompiuterių ekranų.

Berniukų sukauptos žinios apie krepšinį išties stebina. Dvylikamečiai puikiai žino net tuos sportininkus, kurie karjeras baigė prieš 30 ir daugiau metų. Pavyzdžiui, A. Krutulio mėgstamiausias visų laikų žaidėjas – dar praėjusiame tūkstantmetyje karjerą baigęs amerikietis Medžikas Džonsonas. Tuo tarpu B. Ražukas labiausiai seka kito JAV žaidėjo – stipriausioje pasaulio lygoje, NBA, rungtyniaujančio Lebrono Džeimso pasirodymus.

Abu vaikai iš savo numylėtinių atletų stengiasi kuo daugiau išmokti. Jų judesius berniukai mėgina atkartoti rungtynių ar treniruočių metu. Ypač vaikus užveda, kai žaisdami jie girdi tėvų bei artimųjų palaikymo šūksnius. O tai būna beveik per kiekvienas namų rungtynes.

„Mus tai labai motyvuoja ir verčia dar labiau stengtis“, – teigė B. Ražukas.

Tikri kovotojai

Abu berniukai prieš rungtynes arba jų metu atlieka tam tikrus ritualus. Štai Benas prieš žengdamas į aikštę visada pabučiuoja savo ranką, paliečia krūtinę, o tada pirštą nukreipia į dangų. Tuo tarpu Adas rungtynių metu mėgsta sukioti riešus. Tai, vilkaviškiečio teigimu, padeda jam sutramdyti emocijas.

„Sunku nuspėti, kaip klostysis šių dviejų vaikų kelias. Yra daug pavyzdžių, kai iš pirmo žvilgsnio labai talentingi jaunuoliai per anksti užriečia nosis ir taip niekada neatskleidžia tikrojo savo potencialo. Tiek Adui, tiek Benui galėčiau palinkėti tik vieno – toliau noriai lankyti treniruotes, sunkiai dirbti, išlaikyti koncentraciją ir kasdien sau išsikelti nors minimalius tikslus bei mėginti juos įgyvendinti.

Abu berniukai yra tikri kovotojai, jie niekada nesiskundžia, net kai ką nors skauda. Tikiuosi, kad taip išliks ir ateityje. Apskritai, Vilkaviškyje turime ir daugiau talentingų vaikų“, – kalbėjo Š. Ajauskas.

Į trenerio žodžius sureagavę A. Krutulis ir B. Ražukas prisipažino, kad ne viskas jiems patinka treniruočių metu, tačiau abu tikino suprantantys, jog norint prisijaukinti sėkmę kartais reikia daryti ir tai, kas neteikia malonumo. Dėl to abu vaikai yra ir toliau pasiryžę sunkiai dirbti bei siekti savo svajonių.