Globos namų auklėtiniams surengė koncertą

Eglė KVIESULAITIENĖ

Al­vi­to šv. Ka­zi­mie­ro glo­bos na­mų auk­lė­ti­nius į ad­ven­to va­ka­ro­nę pa­kvie­tė Vil­ka­viš­kio mu­zi­kos mo­kyk­la. Ta pro­ga vai­kai ir pe­da­go­gai su­ren­gė kon­cer­tą, ap­ro­dė mo­kyk­lą, bend­ra­vo, žai­dė.

Idė­ja ad­ven­to me­tu pa­da­ry­ti ge­rą dar­bą – su­reng­ti kon­cer­tą vai­kams – ki­lo dar per­nai, per Mu­zi­kos mo­kyk­los ta­ry­bos su­si­rin­ki­mą. Pe­da­go­gai svars­tė, kad mu­zi­ka ad­ven­to die­no­mis ga­lė­tų pra­skaid­rin­ti glo­bos na­mų auk­lė­ti­nių ar li­go­ni­nės ma­žų­jų pa­cien­tų nuo­tai­ką. Tik tuo­met šios idė­jos įgy­ven­din­ti ne­pa­vy­ko. Šie­met kon­cer­tui bu­vo reng­ta­si iš anks­to.

Kon­cer­to ve­dė­ja ir pa­grin­di­nė or­ga­ni­za­to­rė mo­ky­to­ja Ro­ma La­kic­kie­nė sa­kė, kad pu­sant­ros va­lan­dos pro­gra­mai ren­gė­si vi­sa mo­kyk­la – mo­ky­to­jų akor­deo­nis­tų an­samb­lis, kank­li­nin­kės, bir­by­ni­nin­kai, gi­ta­ris­tai, pia­nis­tai, smui­ki­nin­kai, mer­gi­nų an­samb­lis, cho­ras, įvai­rių mu­zi­ki­nių kon­kur­sų lau­rea­tai, kt. Vai­kai ir mo­ky­to­jai pa­ren­gė net 22 pro­gra­mos nu­me­rius, ku­riuos at­li­ko itin nuo­šir­džiai, nes vi­są lai­ką ju­to sa­lės pa­lai­ky­mą. Al­vi­to šv. Ka­zi­mie­ro glo­bos na­mų auk­lė­ti­niai plo­jo, kar­tu niū­nia­vo ir ne­pa­liau­ja­mai ža­vė­jo­si mu­zi­ka­liais bend­raam­žiais.

Kon­cer­tą pra­dė­ti bu­vo pa­ti­kė­ta Mu­zi­kos mo­kyk­los mer­gi­nų cho­rui, ne­se­niai iš res­pub­li­ki­nio sak­ra­li­nės mu­zi­kos fes­ti­va­lio-kon­kur­so „Can­ta­te Do­mi­no“ par­si­ve­žu­siam Auk­so dip­lo­mą. I vie­tą ir ko­mi­si­jos, ku­rios na­riais bu­vo mu­zi­kos pro­fe­so­riai bei gar­siau­sių ša­lies cho­rų va­do­vai, sim­pa­ti­jas pel­nęs mer­gi­nų cho­ras at­li­ko L. van Bet­ho­veno „O san­ctis­si­ma“, C.Franko „Pa­nis an­ge­li­cus“ bei J.F.Burg­miulerio „Ave Ma­ria“. Pir­mą kar­tą to­kia­me kon­kur­se da­ly­va­vęs vil­ka­viš­kie­čių mer­gi­nų cho­ras pra­len­kė ne kar­tą lau­rus pel­niu­sius Kau­no, Vil­niaus, Klai­pė­dos cho­rus. Ko­lek­ty­vo va­do­vei Da­liai Bal­čiū­nie­nei šis kon­kur­sas – il­ga­me­čio jos dar­bo su cho­ru įver­ti­ni­mas.

Ta­čiau mer­gi­nos kal­bė­jo, kad ne ma­žiau nei prieš kom­pe­ten­tin­gą ko­mi­si­ją jau­di­no­si tas pa­čias dai­nas at­lik­da­mos bend­raam­žiams iš Al­vi­to glo­bos na­mų. Juo la­biau kad jos jau­tė nuo­šir­dų pa­lai­ky­mą ir su­si­ža­vė­ju­sius vai­kų žvilgs­nius.

Vai­kus at­ly­dė­jęs ku­ni­gas Vy­tau­tas Ka­jo­kas ir jo glo­bo­ja­mi vai­kai per laik­raš­tį pra­šė pa­dė­ko­ti už pa­kvie­ti­mą pa­bū­ti kar­tu, iš­girs­ti ir pa­ma­ty­ti tiek ta­len­tin­gų bend­raam­žių ir jų mo­ky­to­jų. „Jū­sų dė­ka mū­sų kas­die­ny­bė ir pa­pras­ta die­na vir­to ma­žy­te šven­te, ku­rio­je bu­vo­me pa­gerb­ti“, – pa­dė­ko­je vi­sų glo­bos na­mų var­du ra­šė se­se­rys Ema ir Rū­ta And­riu­kai­ty­tės.

Po kon­cer­to mo­ky­kos šei­mi­nin­kai sve­čius vai­ši­no ar­ba­ta, vai­kai ar­timiau su­si­pa­ži­no, žai­dė, ža­dė­jo bend­rau­ti.

– At­sis­vei­kin­da­mi glo­bos na­mų vai­kai mums tie­sė ran­kas, ap­ka­bi­no, bu­čia­vo. Tai bu­vo nuo­šir­dus ir ne­su­vai­din­tas mū­sų idė­jos ir pa­stan­gų įver­ti­ni­mas, – už­si­mez­gu­siais ry­šiais džiau­gė­si kon­cer­to or­ga­ni­za­to­rė R.La­kic­kie­nė.