Adventas. Bendrystės, šviesos ir rimties metas. Džiugu, kad mūsų mokyklos mokiniai suvokia, jog tai ne kalėdinių akcijų, išpardavimų, ne karštligiško troškimo kaip nors pasiruošti Kalėdoms laikas. Šis laikotarpis jiems asocijuojasi su advento vainiku, eglės kvapu, spragsinčių žvakių liepsnelėmis.
Nuo pat ryto mokykloje sujudimas. Kas ruošiasi pinti vainikus, gaminti dekoracijas, kas maišo tešlą kūčiukams… Visur virte verda darbas. Smagu ir patiems pasižiūrėti, ir kitiems parodyti, kad vaikai geba savo rankomis pagaminti žaisliukus eglutei, dekoruoti, išlankstyti ir suklijuoti žvaigždes, kurios lengvai plevena palubėje ir primena greitai sužibsiančią svarbiausią – Betliejaus – žvaigždę.
Džiaugiamės geranoriškais ir šiltais santykiais su Gižų bendruomenės narėmis Virginija Svirupskiene, Nijole Vaitūnaitiene, Rasa Alavočiene, kurios talkino mokiniams, rodė, aiškino, kaip pinti vainikus, kaip juos tradiciškai dekoruoti. O baigę darbus ir papuošę mokyklos erdves drauge prisiminėme senuosius papročius, kuriuos išradingai pristatė mokytoja Edvina Subačiūtė-Baltrušaitienė. Ir mažieji, ir vyresnėliai nuotaikingai įsitraukė į veiklas: liejo vašką, skaičiavo malkas glėbyje, atsakinėjo į klausimus.
Išklausėme Gižų Šv. Antano Paduviečio bažnyčios klebono Virginijaus Vaitkaus palinkėjimų. Jis priminė, kad šios šventės nedera sieti su materialiais dalykais – ji turi būti susijusi su dvasingumu, dėkingumu, gerumu, susikaupimu.
Svetingai įsileidę į namus ilgaamžes tradicijas patirsime nuostabiausių akimirkų. Širdis prisipildo ramybės, kuri gimdo viltį ir pasitikėjimą, teikia gyvenimo džiaugsmą ir jėgą.
Birutė ZAVECKIENĖ
Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro lietuvių kalbos mokytoja
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.