Kas padės išsikapstyti iš narkotikų liūno?

„Jaučiuosi gavęs didelę gyvenimo pamoką. Dabar, susidūręs su narkotikų vartotojais, stebiuosi – negi ir aš toks buvau? Neleidžiu sau pamiršti praeities ir visada atsisuku atgal. Savimi didžiuojuosi, nes daugiau taip nebegyvenu. Noriu, kad nuo kvaišalų pabėgtų ir kiti, dar nesuvokiantys, jog vartodami narkotikus praranda viską“, – sako Tomas, buvęs narkotikų vartotojas, dabar padedantis kitiems panašaus likimo žmonėms keisti gyvenimo būdą.

Apie tai, kokia pagalba teikiama žmonėms, sergantiems sunkia priklausomybe nuo narkotikų, pokalbis su Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktore dr. Audrone ASTRAUSKIENE.

– Jungtinių Tautų duomenimis, Lietuvoje švirkščiamųjų narkotikų vartotojų esama iki 10 tūkstančių Kuo specifinė yra ši narkotikų vartotojų grupė?

– Naujausios anoniminės narkotikų vartotojų apklausos parodė, kad dauguma švirkščiamųjų narkotikų vartotojų Lietuvoje yra bedarbiai, neregistruoti darbo biržoje, daugiau nei pusė jų nors kartą gyvenime keitėsi švirkštais, kas trečias turėjo lytinių santykių su atsitiktiniu partneriu. Tai rimtas signalas, kad ŽIV ir hepatito B, C paplitimas tarp šių narkotikų vartotojų yra didelis ir kelia grėsmę kitiems visuomenės nariams. Todėl turi būti skiriamas didelis dėmesys žalos mažinimo programų plėtrai ir tobulinimui.

– Ar žalos mažinimo programos yra veiksmingos dirbant su švirkščiamųjų narkotikų vartotojais?

– Su narkotikų vartojimu susijęs žalos mažinimas įgyvendinamas visose ES šalyse. Dažnai žalos mažinimo programos yra vienintelis švirkščiamųjų narkotikų vartotojų ryšys su socialinės pagalbos ir sveikatos priežiūros įstaigomis. Reikia suvokti, kad dalis narkotikų vartotojų nenori keisti savo gyvenimo būdo ir patys pagalbos neieško. Žalos mažinimo programų tikslai – užmegzti kontaktą ir vykdyti infekcinių ligų plitimo, mirčių nuo perdozavimo ir kitų sveikatos sutrikimų profilaktiką tarp tų asmenų, kurie nepatenka į gydymo programas. Teikiant pagalbą pirmiausiai sutvarkomi dokumentai ir padedama įsiregistruoti darbo biržoje, kad narkotikų vartotojams taptų prieinamos reikiamos socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos. Žalos mažinimo programos – tai ne tik reali pagalba narkotikų vartotojui, bet ir visuomenės apsauga nuo infekcinių ligų plitimo ir narkotikų vartotojų padaromų nusikaltimų.

– Kur Lietuvoje teikiamos žalos mažinimo paslaugos?

– Šiuo metu Lietuvoje veikia 11 žalos mažinimo (žemo slenksčio) paslaugų kabinetų. Juose dirba sveikatos priežiūros specialistai, socialiniai gatvės darbuotojai. Vis labiau plėtojamos mobiliosios paslaugos, t. y. kai kabinetų darbuotojai lankosi ir konsultuoja narkotikų vartotojus jų susibūrimo vietose. Deja, kol kas tokių paslaugų trūksta. Šie metai yra pirmieji, kai iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos kryptingam žalos mažinimo programų plėtojimui, taip pat įgyvendinamas Jungtinių Tautų remiamas projektas, todėl situacija turėtų keistis.

– Kokios paslaugos yra teikiamos žemo slenksčio kabinetuose?

– Į žemo slenksčio paslaugų kabinetus narkotikų vartotojai ar jų artimieji gali kreiptis anonimiškai. Čia jie gali gauti dezinfekcinių medžiagų, prezervatyvų, pasikeisti naudotus švirkštus į naujus. Darbuotojai suteiks konsultacijas, nukreips į sveikatos priežiūros ar socialinės pagalbos įstaigas.

Tačiau tokie žalos mažinimo programų elementai kaip švirkštų ir adatų keitimas, pakaitinis gydymas yra tik viena iš pagalbos priemonių. Narkotikų vartotojui panorus keisti savo gyvenimo būdą turi būti prieinamas gydymas, reabilitacija, suteikiama galimybė įgyti specialybę ir reintegruotis į visuomenę. Tik kompleksinė pagalba gali padėti ištraukti žmogų iš priklausomybės.

Ieškome naujų metodų, kaip paskatinti narkotikų vartotojus keisti savo gyvenimo būdą. Norime į šį darbą įtraukti buvusius narkotikų vartotojus, sėkmingai baigusius reabilitaciją, nes jie savo pavyzdžiu geriausiai gali įtikinti, kad galima atsisakyti narkotikų. Vienas toks projektas jau vykdomas Vilniaus romų tabore. Per septynis šio projekto vykdymo mėnesius 29 narkotikų vartotojai kreipėsi į detoksikacijos skyrius ir turėjo galimybę gauti medicininę pagalbą bei pradėti reabilitacijos kursą.

Džiugu, kad Lietuvoje vis daugiau savivaldybių pačios imasi iniciatyvos plėtoti žalos mažinimo programas, siekdamos ne tik padėti švirkščiamųjų narkotikų vartotojams, bet ir apsaugoti vietos bendruomenę nuo infekcinių ligų plitimo, nusikaltimų. Narkotikų kontrolės departamentas yra pasirengęs padėti.

Žemo slenksčio kabinetai:

Vilniaus priklausomybės ligų centras (mobilusis kabinetas) – tel. (8 5) 216 00 14;

Lietuvos AIDS centro Žalos mažinimo kabinetas – tel. (8 5) 233 01 11;

Labdaros paramos fondas „Vilties švyturys“ (mobilusis kabinetas) – tel. (8 347) 46 117;

Kauno miesto Socialinių paslaugų centras – tel. (8 37) 73 21 84;

Klaipėdos priklausomybės ligų centras – tel. (8 46) 41 50 26;

Klaipėdos psichikos sveikatos centras (mobilusis kabinetas) – tel. (8 46) 41 00 27;

Šiaulių miesto savivaldybės Sveikatos skyrius – tel. (8 41) 52 63 87;

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Alytaus komiteto Socialinių ligų anoniminis konsultavimo centras „Pasitikėjimas“ – tel. (8 315) 73 037;

„Pagalbos kenčiantiems nuo narkomanijos, AIDS sergantiems, ŽIV viruso nešiotojams“ draugija (Druskininkai) – tel. 8 685 28 698;

Mažeikių nakvynės namai – tel. (8 443) 66 531.

Daugiau naudingos informacijos galite rasti Narkotikų kontrolės departamento interneto svetainėse www.nkd.lt; www.nkd.lt/visuomene (svetainė tėvams, pedagogams, žiniasklaidai), www.benarkotiku.lt (svetainė jaunimui) arba paskambinę tel. (8 5) 266 80 60.