Mažiau žinomi faktai apie akis…

Sensta tik mėlynos akys

Rudos akys lieka tokios pat spalvos per visą gyvenimą, nes jų rainelėje yra melanino. Sensta tik mėlynos akys. Jos – lyg ir bespalvės. Mėlyna spalva atsiranda šviesos sugėrimo ir atspindėjimo dėka. Rainelėje esantys baltymai senose akyse yra išskaidyti į labai mažas dalelytes, kurios labai stipriai išsklaido šviesą. Todėl jos būna pilkai mėlynos debesų spalvos.

Kūdikių akys būna tamsiai mėlynos. Taip yra todėl, kad baltymai nėra išskaidyti ir daug geriau sugeria šviesą.

Akys gali užšalti…

Akies obuolį supantis tankus kraujagyslių tinklas užtikrina, kad apie akį būtų pakankamai šilto kraujo. Vokai visą laiką drėkina akies paviršių. Ašarose yra pakankamai druskos. Todėl akių paviršius neužšąla žemesnėje nei 0 laipsnių Celsijaus temperatūroje.

Akys gali užšalti esant labai žemai temperatūrai (žemiau nei –30 laipsnių Celsijaus). Bet jos turi būti nepridengtos ir tiesiog atstatytos stipriam vėjui. Beje, šaldymas yra naudojamas gydant atšokusią akies tinklainę.

Žvaigždės akyse…

Susitrenkus galvą dažnai sakome, jog akyse pasirodė žvaigždės. Taip yra todėl, kad tinklainė siunčia informaciją per regos nervus smegenims. Šią informaciją mes interpretuojame kaip šviesos signalus. Tinklainėje esančius kūgelius ir stiebelius dažniausiai ir stimuliuoja šviesa.

Tačiau šviesa – ne vienintelis būdas jiems sužadinti. Jei užsimerksime ir stipriai patrinsime vokus, pastebėsime visą gamą spalvų. Tai vyksta todėl, kad kūgeliai ir stiebeliai buvo suaktyvinti mechaniškai. Kai susitrenkiame galvą, trumpam padidėja skysčio slėgis akies obuolyje. Tai veikia tinklainę. O ši per regėjimo nervą perduoda informaciją, kuri interpretuojama kaip ryškios šviesos taškai. Panašias „žvaigždes“ galima pamatyti staigiai išsitempus arba atsistojus ant galvos.

Svogūno ašaros

Akies obuolio paviršių erzina pjaustant svogūną išsiskyrusi medžiaga – fruktanas. Smegenys ašarų liaukoms liepia gaminti daugiau ašarų. Ašaros turi apsaugoti rageną nuo išdžiūvimo ir erzinančių medžiagų poveikio. Taip pat ašaros turi drėkinti akies vokų vidinę pusę. Kai jų darosi per daug, sūrus skystimėlis ima tekėti per skruostus.

Tūkstančiai akių

Žmogui sunku žiūrėti į saulę, nes ryški šviesa kelia skausmą jo akyse. Be to, pro lęšiuką patekę saulės spinduliai kenkia tinklainei. Kaip į ryškią šviesą reaguoja vabzdžiai? Juk akinių nuo saulės jie neturi, bet vis vien kuria nors savo sudėtinių akių dalimi jiems tenka žiūrėti į saulę. Kodėl jie neapanka nuo tokio stipraus šviesos šaltinio?

Vabzdžių akyse lęšiuko nėra. Todėl jų rega veikia visai kitu principu. Vabzdžiai pasaulį mato kitaip nei mes. Jų akies paviršius yra padalytas į tūkstančius mažyčių akučių. Pavyzdžiui, žirgelio akyje yra apie
28 000 akučių. Daugybę kartų padidintas vabzdžio regos organas panašus į vaikišką dėlionę.

Kiekviena akutė perteikia informaciją apie šviesos intensyvumą jai „patikėtame“ sektoriuje. Vabzdžio matomas vaizdas susideda iš įvairaus intensyvumo šviesos taškelių. Todėl objektų kontūrai yra gana neryškūs. Tačiau kai kurie vabzdžiai, pavyzdžiui, grambuoliai, mato infraraudonuosius spindulius.

Vyzdžių mozaika

Katės akių vyzdžiai dieną primena plyšiukus. Panašios yra ir kai kurių gyvačių akys. Vertikalaus plyšio vyzdžius dažniausiai turi naktinį gyvenimą gyvenantys gyvūnai. Horizontalaus ovalo formos vyzdžius turi arkliai ir ožkos.

Gaidžio akys mato gana gerai. Jo regėjimo pakanka tam, kad apgintų vištų būrį nuo plėšrūno vanago. Arklio akis pridengta blakstienų „užuolaidėle“. Katino akies vyzdys naktį išsiplečia ir katinas tamsoje mato net šešis kartus geriau nei žmogus.

Parengta pagal ELTOS, BNS ir spaudos pranešimus