Galios mokesčiui priešinosi ir vilkaviškiečiai

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Galios mokesčio lengvata ūkininkams pratęsta dar metams, nors ją buvo numatyta panaikinti nuo šių metų. Elektros energijos galios mokestis ūkininkams, kurie gauna elektrą iš 0,4 kV įtampos tinklų, kaip ir anksčiau, bus taikomas tris mėnesius per metus. Galios mokestį reikės mokėti už rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius, per kuriuos ūkininkai, nuimdami derlių, džiovindami grūdus ir atlikdami kitus sezoninius darbus, suvartoja daugiau elektros energijos.

Paprastai žemdirbiai išnaudoja tik apie 2 proc. elektros energijos galios, kuri jiems suteikta. Darbymečio mėnesiais jos naudojimas pakyla dvigubai.

Praeitų metų pabaigoje elektros energijos skirstomieji tinklai informavo ūkininkus, kad nuo šių metų sausio elektros galios mokestis bus skaičiuojamas kiekvieną mėnesį. Tokį sprendimą tinklų vadovybė priėmė be jokių argumentų ir diskusijų su žemdirbiais. Dėl šio mokesčio taikymo žemės ūkio gamyba užsiimantys asmenys ir įmonės patirtų gerokai didesnes išlaidas elektros energijai.

Toks sprendimas sukėlė didelį žemdirbių nepasitenkinimą. Žemdirbių aktyvas kartu su Žemės ūko rūmų specialistais kreipėsi į elektros tinklų vadovybę. Savo rezoliuciją siuntė ir vilkaviškiečiai. Mūsiškiams žemdirbiams atstovavo kaimo bendruomenių atstovas Žemės ūkio rūmuose Arvydas Šlivinskas, Pienininkų asociacijos tarybos narys Albinas Šneideris, Grūdininkų asociacijos Vilkaviškio rajone atstovas Eugenijus Valuckas ir Ūkininkų sąjungos tarybos narys Vilkaviškyje Juozas Laskevičius.

Pagal naujos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą kainų metodiką minėta lengvata nuo 2008 m. sausio 1 d. nenumatyta – galios mokestį ūkininkams reikėtų mokėti visus metus, kaip ir pramonės įmonėms bei kitiems nebuitiniams vartotojams.

Ūkio ministerijoje praėjusį penktadienį organizuotame susitikime su „Rytų skirstomųjų tinklų“ (RST) ir VST bendrovių vadovais pavyko pasiekti susitarimą, kad elektros skirstomieji tinklai galios mokesčio lengvatą ūkininkams pratęs iki 2009 metų.

Iš viso galios mokesčio lengvata galės pasinaudoti per 6 tūkstančius žemdirbių. Dėl to dvi skirstomųjų tinklų bendrovės (Rytų ir Vakarų) negaus maždaug po 2 milijonus litų planuotų pajamų. Iš viso Lietuvoje yra daugiau nei 100 tūkstančių ūkininkų, tačiau į taikomos galios lengvatos kategoriją patenka tik jau minėta nedidelė dalis.

Mūsiškiai ūkininkai abejoja, ar lengvatą bus galima išsikovoti ir vėliau. Nusileidę šįmet, elektros tiekėjai kitąmet į diskusijas turbūt nesileis.

Vilkaviškio ūkininkai sakė tada planuosiantys kelti klausimą dėl elektros stulpų, esančių jų žemėse.

– Kiek degalų išnaudoji, kol apsuki ratus aplink jų įrengtus statinius, kiek laiko tai atima, – piktinosi A.Šlivinskas. – Saugok tuos jų stulpus ir savo techiką, kad neapibrozdintum. Tik apie tai niekas nešneka, o nuo mūsų devynis kailius nuluptų.

Kad elektrikai svetimose žemėse šeimininkauja kaip savose, patvirtino ne vienas ūkininkas. Ne kartą žemdirbiai skundėsi, kad skirstomųjų tinklų darbuotojai, atvežę stulpus, juos palikdavo ganyklose neribotam laikui, net nesiteikdami informuoti, kiek juos čia laikys. Taisydami savo įrenginius elektrikai dažnai išvažinėja pasėlius.

Elektros stulpai, pasak ūkininkų, kelia ir nemažą pavojų. Naktį nepastebėjęs ir su sunkiasvore technika užkliudęs tokį daiktą gali jį išversti ir žūti nuo elektros iškrovos. Be to, už stulpų išvertimą nuosavose žemėse elektrikai dar skiria baudas…

Nesulaukę supratimo žemdirbiai žada atsilyginti tuo pačiu ir iš elektros tiekėjų pareikalauti nuomos mokesčio.

– Aišku, būsime nepopuliarūs, nes skirstomieji tinklai pakels kainas ir paskelbs, jog tai daro dėl mūsų kaltės, nes užsimanėme mokesčio, – sakė A.Šneideris. – Bet kad kitaip jau negalima. Turime žiūrėti ir savo interesų.