Ir rajono pienininkai ruošiasi protesto akcijoms

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Neseniai sulaukę neblogų pieno kainų ir lengviau atsikvėpę pienininkai vėl jaučiasi įsprausti į kampą. Atkišę raguolį melžiamas karves auginantiems ūkininkams, pieno perdirbėjai kita ranka jį atėmė. Kainos už pieną mažinamos dvidešimčia ir daugiau procentų. Ūkininkai griebiasi už galvų: kaip išmokėti pasiimtas paskolas ir vykdyti pateiktų projektų įsipareigojimus? Mat ne vienas, sulaukęs geresnių kainų, ėmėsi plėsti ir modernizuoti savo ūkius.

Stambieji Vilkaviškio pieno gamintojai kartu su kitais Lietuvos pienininkais neseniai buvo išvykę į Žemės ūkio ministeriją, kur kalbėjosi su pieno perdirbėjais. Tik susitarti kol kas nepavyko, ir kaina gali kristi net 20–25 proc. Suvalkiečiai ruošiasi rengti pasitarimą, pasikviesti į jį ministerijos, Žemės ūkio rūmų atstovus. Kai kurie sako, kad jei niekas jų neišgirs, netgi pasiryš vežti savo produkciją ir pilti fabrikams prie vartų, o ne atiduoti už varganus centus…

Ar teks kurti savo
perdirbimo įmonę?

Su perdirbėjais derėjęsi ūkininkai piktinosi, kad perdirbėjai pieno kainas mažina nepasitarę, ir niekaip nenorėjo sutikti su drastišku kainų už superkamą pieną sumažinimu 20–25 proc. Jie įsitikinę, kad tokio kainų kritimo, kaip Lietuvoje, nėra niekur kitur Europos Sąjungoje ir teigė galį susitaikyti tik su 5 proc. pieno supirkimo kainų sumažėjimu. Savo poreikius žemdirbių atstovai argumentavo vykdomais investiciniais projektais, augančiomis energijos, pašarų kainomis, bankų paskolų palūkanomis.

Ūkininkai analizuoja galimybes kurti savo pieno perdirbimo įmonę, taip pat neatmeta galimybės parduoti pieną kitų šalių perdirbėjams.

Prašė apriboti antkainį

Žemdirbiai prašė Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos kreiptis į Europos Komisiją, kad vėl būtų teikiamos eksporto grąžinamosios išmokos pieno produktams. Jie taip pat norėtų, kad valstybė 2009 metų biudžete rastų galimybių padidinti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas. Žemdirbiams neatrodo teisinga ir jų dalis galutinėje pieno produkcijos kainoje, todėl jie norėtų, kad prekybos tinklams, kurie turi didžiausią įtaką formuojant maisto produktų mažmenines kainas, būtų apribotas prekybinis antkainis bent trumpam laikotarpiui.

Ministerija derasi
su Vyriausybe

Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė pažadėjo pasistengti, kad šviežiems pieno produktams būtų sumažintas pridėtinės vertės mokestis, kuris šiandien yra 18 proc. Ministrės teigimu, toks didelis pridėtinės vertės mokestis sumažina šių produktų konkurencingumą Lietuvoje. Tai akivaizdu lyginant su kaimyninėmis šalimis, ypač su Lenkija, kur PVM maisto produktams yra 3–7 proc. Šio mokesčio sumažinimas ne tik paskatintų daugiau vartoti pieno produktų, bet ir pagyvintų rinką.

Šiuo metu Žemės ūkio ministerija derasi su Vyriausybe, kad 2009 m. valstybės biudžete būtų numatyta 70 mln. Lt papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms. Europos Komisijos bus prašoma, kad būtų grąžintos pernai vidurvasarį nutrauktos eksporto grąžinamosios išmokos pieno produktams.

Pakilus kainoms,
sumažėjo vartojimas

Pieno perdirbėjai, remdamiesi Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus duomenimis, argumentavo, kad pernai buvo dvigubai išaugusios pasaulinės pieno produktų kainos. Todėl Lietuvos perdirbimo įmonės, kurios daugiau kaip 50 proc. visos pagamintos produkcijos eksportuoja, palyginti su 2006 metais, gavo 36 proc. daugiau pajamų iš eksporto. Tačiau nuo 2007 metų pabaigos pasaulinės kainos ėmė mažėti, nes, išaugus pieno produktų kainoms, sumažėjo jų vartojimas, pirkėjai rado naujų pakaitalų pieno produktams.

Krizė palies visus

Perdirbėjai teigė, jog su kiekvienu stambiu pieno gamintoju derasi atskirai ir nesiūlo kainos, mažesnės negu mokėjo praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Kadangi žaliava sudaro didžiąją dalį produkto savikainos, perkant pieną už tokią kainą, kokia yra dabar, nė viena pieno perdirbimo įmonė, jų teigimu, gyvuoti negali.

Susitikime dalyvavę visų stambiųjų pieno perdirbimo įmonių atstovai teigė esą pasirengę deryboms su žemdirbiais, nes jei nebus dirbama kartu, ši trumpalaikė krizė bus labai skaudi visiems.

Įmonės prisiteisė
milijonus

Kalbėdami apie krizes ir nuostolius, pieno perdirbėjai neseniai prisiteisė milijonines sumas iš valstybės.

Šį mėnesį Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino UAB „Marijampolės pieno konservai“ ieškinį ir įmonei priteisė 1,05 mln. Lt, UAB „Rokiškio sūris“ – 2 mln. Lt, AB „Žemaitijos pienas“ priteista daugiau nei 5,5 mln. Lt. Mat valstybei atstovaujanti Žemės ūkio ministerija, pieno perdirbėjų nuomone, neteisėtais veiksmais padarė įmonėms žalos.

Įrodė jog patyrė žalą

Perdirbėjai kreipėsi į teismą, nes Vyriausybė 2003 m. birželio mėnesio nutarimu pagal ministerijos parengtas taisykles įpareigojo pieno perdirbėjus antrąjį 2003 metų pusmetį pieną iš ūkininkų supirkti tokiomis pačiomis kainomis, kaip ir 2002 m. birželio–gruodžio mėnesiais.

Tais metais Lietuvos pieno sektorių kamavo nuosmukis, o pieno supirkimo kainos nuolat krito. Siekiant kompensuoti mokamas didesnes kainas už ūkininkų pieną, perdirbėjams iš biudžeto buvo skirti 56 mln. Lt tiesioginių išmokų. Besibylinėjantys pieno perdirbėjai mano, kad taisyklėse buvo numatytos nevienodos sąlygos, nes išmokos skirtos remiantis bendrovių pardavimų struktūra eksporto ir vidaus rinkose. Dėl šių taisyklių jos 2003 metų birželio–gruodžio mėnesiais ūkininkams už toną pieno turėjo mokėti daugiau nei buvo rinkos kaina ir dėl to patyrė žalą.