Į darbo rinką – pro plačiau atvertus vartus

Paskelbė:

Paskelbta:

2008-04-18

Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba įgyvendina Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamą projektą „Neįgaliųjų asmenų integracijos į darbo rinką plėtra“. Šis projektas vykdomas gavus paramą pagal 2004–2006 metų Bendrojo programavimo dokumento (BPD) 2.3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“.

Projekto tikslas – kelti neįgaliųjų asmenų profesinės reabilitacijos paslaugų kokybę ir didinti jų galimybes integruotis į darbo rinką. Didžioji dalis asmenų, kuriems nustatomas neįgalumas, yra darbingo amžiaus žmonės. 2005 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas teisiškai patvirtino šiems asmenims galimybę gauti profesinės reabilitacijos paslaugas, įsilieti į darbo rinką, gyventi savarankiškai.

Šiuo metu Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyboje neįgaliesiems teikiamos konsultavimo, informavimo ir profesinio mokymo paslaugos. Siekiant kelti neįgaliesiems teikiamų paslaugų kokybę ir išplėsti jų spektrą, 2007 m. buvo sukurta 30 adaptuotų profesinio mokymo programų. Taip pat parengti profesinės reabilitacijos konsultantai, kurie teiks konsultavimo paslaugas visose teritorinėse darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybose.

„Neįgalieji labai nori dirbti. Tačiau šie žmonės paprastai išvardija daugybę priežasčių, kodėl jie negali to daryti. Šiuolaikinės visuomenės pareiga – gerbti visų žmonių teisę į pasirinkimą ir sudaryti tokias sąlygas specialių poreikių turintiems žmonėms, kad jie gyventų savarankiškai, mokytųsi bei dirbtų“, – teigė Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos (LDRMT) Socialinės atskirties prevencijos ir neįgaliųjų profesinės reabilitacijos poskyrio vedėja Eglė Hering.

Vis daugiau neįgaliųjų nenori būti išlaikytiniai. Jie nori dirbti, tačiau viena priežasčių, trukdančių neįgaliesiems įsilieti į darbo rinką, – nesugebėjimas objektyviai vertinti savo galimybių. Artimųjų globojamas, ne vienus metus tarp keturių sienų praleidęs žmogus dažnai neįvertina savo sugebėjimų arba – atvirkščiai, neturėdamas realybės jausmo, juos pervertina.

Ir vieniems, ir kitiems reikia padėti. Kaip? Vienas būdų – sukurti ugdymo programas, kuriose dalyvaudami neįgalieji nugalėtų nerimą, baimę, įgautų naujų bendravimo įgūdžių. Juk ilgą laiką nedirbusiam ar niekada nedirbusiam žmogui reikia žinių, kur kreiptis ieškant darbo, kaip prisistatyti darbdaviui, kur ir kokių profesijų įgyti.

Dar visai neseniai Studijų ir mokymo programų registre ir neformaliųjų programų sąvade buvo užregistruota tik 14 specialiai neįgaliesiems pritaikytų profesinio mokymo programų. Tai labai menka pasiūla, kurią neįgaliesiems teikia mūsų šalyje esančios mokymo institucijos. Neįgalieji mielai mokytųsi tokių profesijų, kurios darbo rinkoje yra paklausios: buhalterinės apskaitos, kompiuterinio maketavimo ir projektavimo, su grožio industrija susijusių profesijų bei kitų perspektyvių specialybių.

Projektas „Neįgaliųjų asmenų integracijos į darbo rinką plėtra“ yra skirtas gerinti neįgaliųjų profesinės reabilitacijos kokybę. Jį įgyvendinant jau sukurtos 32 neįgaliesiems adaptuotos (pritaikytos pagal negalios pobūdį) profesinio mokymo programos. Pavyzdžiui, klausos negalią turintys žmonės galės dalyvauti floristų, sodybų želdinių prižiūrėtojų, vairuotojų mokymo programose. Fizinę negalią turintys žmonės galės mokytis kompiuterinio maketavimo, projektavimo, grafikos, dekoratyvinės kosmetikos, pedikiūrininko ir įvairių kitų specialybių.

Projektas, anot poskyrio vedėjos E.Hering, turi kelias įgyvendinimo kryptis. Visos jos susijusi su Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos veikla. Ketindami gerinti profesinės reabilitacijos paslaugų kokybę, projekto vykdytojai rengia kvalifikuotus profesinės reabilitacijos paslaugų konsultantus, kurie konsultuos neįgaliuosius visose teritorinėse LDRMKT. Jie yra mokomi profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo metodikos, negalios etiketo, būtinų teisinių žinių ir daugelio kitų dalykų. Visose teritorinėse tarnybose bus įdiegtos trys neįgaliesiems pritaikytos ugdymo programos, kurios padės formuoti šių žmonių motyvaciją ir įgūdžius, reikalingus integruojantis į darbo rinką.

Poskyrio vedėja užsiminė ir apie tai, kad LDRMT įsipareigojo parengti ir atskirais leidiniais išleisti šias ugdymo metodikas: „Savęs pažinimas ir motyvacija“, „Socialinės kompetencijos ir įgūdžiai“, „Darbo paieška ir įsidarbinimo įgūdžiai“ bei „Individualios profesinės reabilitacijos paslaugų planavimo metodika“, kuriomis naudosis profesinės reabilitacijos konsultantai. Planuojama išleisti ir katalogą – informacinį leidinį „Profesinės reabilitacijos paslaugos neįgaliesiems“. Jame bus pateikta informacija apie visas paslaugas, kurias neįgaliesiems siūlo LDRMT.

Poskyrio vedėjos E.Hering manymu, informacijos stoka yra vienas pagrindinių kliuvinių, dėl kurio neįgalūs žmonės taip sunkiai susiranda darbą. Kai žmogus nežino, kokias jis turi teises ir pasirinkimo galimybes, tai ir nesirenka. Jis sutinka su viskuo, kas jam siūloma, o kartais ir brukama. Juolab kad patys neįgalieji turi teisę dalyvauti nusprendžiant, kaip ir kur turi būti naudojamos lėšos, kurias valstybė skiria profesinei reabilitacijai.

Darbdaviai nėra priešiški neįgaliesiems, bet juos persekioja tam tikros baimės. Jie vengia įdarbinti neįgalius žmones, nes bijo padarinių: kad šie dažnai sirgs, nemokės bendrauti, nepritaps prie kolektyvo, nesugebės organizuoti darbo ir pan.

Projekte ir yra numatyta, kad parengtieji konsultantai ne tik padės neįgaliems žmonėms įsidarbinti, bet ir adaptuotis naujoje darbo vietoje. Konsultantai padės ir darbdaviams, į darbą priimantiems neįgaliuosius: patars, kaip įrengti darbo vietą, kaip organizuoti darbą, kaip bendrauti su įvairią negalią turinčiais žmonėmis ir kt.

Be to, daugelis įmonių vadovų dar nežino, kaip galima pasinaudoti materialine pagalba, kurią valstybė teikia tuomet, kai neįgalūs žmonės priimami į darbą. Konsultantai darbdaviams galės suteikti informacijos ir apie tai.

Projektas vykdomas septyniose apskrityse: Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Klaipėdos ir Utenos. Jis bus įgyvendintas iki 2008 metų gegužės mėnesio.