Į Vištyčio ežerą buvo paleista dešimt tūkstančių lydekaičių

Eglė MIČIULIENĖ

Praėjusį savaitgalį į Vištyčio ežerą buvo įleista apie 10 tūkstančių paaugintų lydekų jauniklių.

Lydekaitės į Vištyčio vandenis buvo paleistos pagal žemės ūkio ministro patvirtintą Žuvų įveisimo į valstybinius neišnuomotus vandens telkinius programą.

Kadangi didžioji ežero dalis priklauso Rusijos teritorijai, lydekų įveisimas buvo suderintas ir su šios valstybės institucijomis.

Lietuvos valstybiniam žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrui (LVŽŽTC) Žemės ūkio ministerija buvo davusi leidimą sugauti keliasdešimt lydekų reproduktorių.

Balandžio mėnesį ežere sugautos 37 lydekos, LVŽŽTC Simno eksperimentiniame žuvų veislyne paimti jų ikrai.

Iš ikrų išsiritusios lydekaičių lervos buvo porą savaičių paaugintos, o šeštadienį atvežtos ir paleistos atgal į Vištyčio ežerą.

Vištyčio ežero įžuvinimu rūpinosi Monitoringo skyriaus vyresn. specialistas Bronius Daukšys bei daugybę metų žuvininkystės srityje išdirbęs ir nuolat LVŽŽTC talkininkaujantis vištytiškis Juozas Jakimavičius.

Lydekaitės į Vištyčio ežerą buvo paleistos prižiūrint Aplinkos apsaugos departamento Vilkaviškio agentūros vedėjui Vitui Bakui ir Vištyčio regioninio parko direkcijos vyriausiajam specialistui Andriui Vaičaičiui.

B.Daukšys aiškino, kad iš kitų Lietuvos vandens telkinių lydekos į Vištytį nevežamos, kad nepakistų šio ežero lydekų genetika.

Natūraliai neršiant, pasak specialisto, lydekų jauniklių išlieka tik apie penkis procentus. O žuvų veislyne iš nerštų ir paaugintų jauniklių išlieka net iki 70 procentų.

Iš žuvų veislyno į Vištytį atvežtų paaugintų lydekaičių bendra masė buvo 8 kilogramai. Kiekviena žuvytė svėrė vos 0,8 gramo.

– Natūraliomis sąlygomis šaltame Vištyčio vandenyje užaugusios lydekaitės kitais metais tokiu laiku svers maždaug apie šimtą gramų. Tvenkiniuose, kur šiltas vanduo ir žuvys yra šeriamos, jos per tiek laiko užaugtų iki 800 gramų, – kalbėjo B.Daukšys.

J.Jakimavičius pasakojo, kad Vištytyje žuvys neršia labai vėlai, kur kas vėliau nei kituose Lietuvos vandens telkiniuose. Pavyzdžiui, vėgėlės paprastai neršia lapkričio–gruodžio mėnesiais, o Vištytyje – tik sausį.

Tas pats – ir su lydekomis. Žvejai, kaip teigė J.Jakimavičius, dar ir dabar pagauna lydekų su ikrais.

– Taip yra todėl, kad šiame ežere labai šaltas vanduo. Vištytyje lydekas reprodukcijai gaudėme tokiu metu, kai kituose ežeruose pagautos lydekos jau buvo išneršusios, o jaunikliai – jau paauginti.

LVŽŽTC darbuotojai į Vištytį atvyks ir vasarą – čia bus gaudomos žuvys moksliniams tyrimams pagal 2005–2010 m. Valstybinės aplinkos monitoringo programą. Bus tiriamos infekcinės bei parazitinės Vištyčio ežero žuvų ligos ir žuvyse esantis sunkiųjų metalų kiekis.

Rudenį į Simno veislyną iš Vištyčio ežero jau bus vežami čia sugauti sykai. Ši vertinga ir labai reta, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta lašišinių šeimos žuvis neršia tik lapkričio–gruodžio mėnesiais.