Eglė KVIESULAITIENĖ
Gerai pasibaigusios, bet daug nervų kainavusios kelionės į Angliją vilkaviškietė Irena net nenori prisiminti. Giminaičių šioje šalyje turinti ir dažnai šeimos narius į keliones išleidžianti moteris pasimokė iš nelemtos istorijos, tačiau ji negali nurimti žinodama, kad į tokias nesaugias keliones žmonės išleidžia ir savo nepilnamečius vaikus.
Vėlavo porą valandų
Paprastai patikimu transportu į keliones vykstanti Irena šįkart neturėjo laiko ilgai rinktis. Laiko apsispręsti buvo tik savaitė, tad neliko nieko kita, kaip susiradus laikraštyje skelbimą apie vežėjų teikiamas paslaugas jomis pasinaudoti. Tokių skelbimų, kur įvairių miestų firmos reklamuojasi vežančios mikroautobusais į Angliją, nuolat būna ir respublikiniuose, ir rajoniniuose laikraščiuose. Nieko blogo nenumanydama Irena su vyru užsisakė vietas klaipėdiečių firmos autobusiuke. Pusantros paros kelionė abiem kainavo 500 litų.
Kai mikroautobusas Vilkaviškį pasiekė vėluodamas 2,5 valandos, Irena didelio nerimo dar nejautė. Įlipę su vyru, jie pasisveikino su kituose miestuose įsėdusiais keleiviais – dviem jaunuoliais, keliomis kaimo moterėlėmis, į Angliją važiavusiomis laimės ieškoti, mama su gal 5 metukų dukrele. Iš viso važiavo 9 žmonės.
Vairuotojas snaudė
Irenai net į galvą nešovė, kad prie vairo sėdintis stambus, turbūt gerokai per 100 kg sveriantis raudono veido vyras gali būti neblaivus. Moteriai tik neįprastai atrodė tai, jog vairuotojas kvėpavo dusdamas, tarsi būtų bėgęs kelis kilometrus ir pavargęs.
– Kiek pavažiavęs vairuotojas atsisuko į mano vyrą ir klustelėjo, ar šis nevairuojąs automobilio. Išgirdusi tai pertariau, kad mūsų šeimoje vairuoju aš, – pasakojo Irena. – Vairuotojas iškart sukomandavo, kad sėsčiau greta. Kai tik įvažiavome į Lenkiją, prasidėjo problemos: policija nubaudė už tai, jog automobilis važiavo be šviesų. Bet tuo nemalonumai nesibaigė.
Moteris pasakojo, kad po kurio laiko stabtelėjęs vairuotojas iš automobilio durelių išsitraukė užkąsti ir… sidro butelį. Keleiviai išgąsčio kupinomis akimis spoksojo, kaip vairuotojas maukia alkoholinį gėrimą.
– Kai šis atsisėdo prie vairo ir pradėjo važiuoti, pastebėjau, jog jis knapsi, – nemaloniais kelionės įspūdžiais dalijosi Irena. – Tada supratau, kodėl vairuotojas liepė man sėsti greta. Kai papriekaištavau, kad jis gali užmigti, vairuotojas liepė prie vairo sėsti man.
Vežė kontrabandą
Dabar pagalvojusi, kaip galėjo ryžtis tokiam žingsniui, Irena net nusipurto. Diena buvo labai vėjuota, lietinga, autobusiukas – senas, jo vairas – be stiprintuvo. Norint aplenkti kitus automobilius, reikėjo spausti akceleratoriaus pedalą, o padidinus greitį autobusą pradėdavo mėtyti. Irena įtarė, kad mašina buvo stabilumą praradusi dėl to, jog važiavo perkrauta. Moteris neabejoja, kad vairuotojas po grindimis slėpė kontrabanda vežamas cigaretes. Jai į akis krito naujais blizgančiais varžtais priveržtas nutriušęs grindų dangtis. Be to, klaipėdietis nuolat telefonu kalbėjo su bendrininkais, o prieš įvažiuodamas į keltą net persižegnojo, kad viskas gerai pavyktų. Atrodė, jog keleiviai čia tik tarp kitko. Kur kas svarbesnis kelionėje – krovinys.
Vairuotojas retkarčiais „pavaduodavo“ Ireną ir pats sėsdavo prie vairo, o po to vėl „įkaldavo“ sidro ir užsnūsdavo. Vyresnio amžiaus moterėlės protarpiais melsdavosi, o maža mergytė vis klausinėjo, ar autobusiukas nepateks į avariją.
– Bandžiau pasiteirauti vairuotojo, ar jis neturėjo galimybės prieš tokią ilgą kelionę išsimiegoti (nebuvo patogu tiesiai sakyti, kad jis girtas). Išgirdau, kad iki 6 val. ryto „baliavojęs“, o 7 val. jau sėdęs prie vairo, – žmogaus neatsakingumu negalėjo atsistebėti Irena. – Jis tik rūkė ir keikėsi. Per kelionę surūkė 8 pakelius cigarečių. O aš ne tik vairavau, bet ir turėjau prižiūrėti vairuotoją tuo metu, kai prie vairo sėdėdavo jis. Negalėjau nė bluosto sudėti. Patikėkite, mano kelionė į Angliją virto košmaru. Jaučiau didžiulę įtampą ir atsakomybę už 9 žmonių gyvybes, patyriau baisų nuovargį, nes kelionė netrumpa – apie 3 tūkst. kilometrų. Nuvykusi į svečius dar tris dienas negalėjau atsigauti ir rankų pakelti…
Rizikuoja vaikais
Irenai dabar net baisu pagalvoti, kad prieš kelias savaites tos pačios firmos autobusu vykti į Angliją ji buvo išleidusi septyniolikmetę dukrą. Mergina taip pat pasakojo, jog automobilį į Angliją vairavo keleiviai, o ne vairuotojas, bet tuomet Irena nesuvokė viso situacijos baisumo.
– Neketinu nei prašyti firmos kompensacijos už patirtą košmarą, nei bylinėtis, – aiškino vilkaviškietė. – Tik noriu įspėti visus žmones, taupumo sumetimais vykstančius panašiais mikroautobusais. O ypač tuos, kurie išleidžia į keliones savo vaikus. Geriau jau sumokėti daugiau pinigų, bet vykti patikimu transportu.
Kai Irena apie savo ir dukters kelionę papasakojo giminaitei, šiuo metu gyvenančiai užsienyje, ši už galvos susiėmė.
– Negi nesuvoki, kad su tokiais neaiškiais vežėjais išleisdama nepilnametę dukrą labai rizikuoji? – stebėjosi moteris. – Ar nesi girdėjusi, kad jaunas mergaites parduoda suteneriams, o tėvai net nežino, kur paskui vaikų ieškoti?
Iš Anglijos Irena grįžo autobusu Londonas–Ryga. Tačiau prieš tai patirto košmaro vis dar negali pamiršti. Moteris sakė aprimsianti tik tuomet, kai tokiomis vežimo paslaugas teikiančiomis firmomis susidomės teisėsaugos pareigūnai. Irena įsitikinusi, kad norint gauti licenciją tokioms paslaugoms teikti reikalavimus turi atitikti ir vairuotojo kvalifikacija, ir transporto priemonė.
Tik paprastai tokiais dalykais susidomima po to, kai įvyksta nepataisoma nelaimė.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.