Įtraukė į valstybės saugomų objektų sąrašą

Laima VABALIENĖ

Vilkaviškio kunigų seminarijos pastatų kompleksas, kuriame dabar įsikūrusi AB „Žemkalnija“, paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Jis bus saugomas viešajam pažinimui ir naudojimui.

„Vilkaviškiečius tai turėtų džiuginti – paveldo objektų Vilkaviškyje nėra daug. O mums dabar atsiras daugiau problemų, sudėtingesni taps pastatų remonto reikalai“, – paklaustas apie naują jų valdų statusą kalbėjo AB „Žemkalnija“ direktorius Vladas Antanas Jakaitis.

Pastaraisiais metais buvo atlikti kai kurie fabriko – buvusios kunigų seminarijos – atnaujinimo darbai: perdengtas stogas, pakeisti langai. Nemažai lėšų dar reikės pastato fasadui sutvarkyti. Projektas ir paraiška yra pateikti Kultūros paveldo departamentui. „Anksčiau ar vėliau sulauksime lėšų, o kai baigsime tvarkyti išorę, tai bus vienas gražiausių pastatų Vilkaviškyje“, – įsitikinęs direktorius.

2006 metais Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos inicijavo šio kultūros paveldo objekto skelbimą valstybės saugomu. Tuomet buvo pradėtas rengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas, kurį finansavo šis departamentas. Specialųjį planą parengė VĮ „Lietuvos paminklai“ architektė, projekto vadovė Irena Staniūnienė.

Vilkaviškio kunigų seminarijos pastatų kompleksas vertingas architektūriniais sprendiniais, atspindinčiais XX a. 3–4 dešimtmetyje vyravusias retrospektyvizmo tendencijas. Pagrindinį seminarijos pastatą projektavo garsus Lietuvos architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.

Vilkaviškio kunigų seminarija buvo įkurta 1926 m., popiežiaus Pijaus XI bule įsteigus Vilkaviškio dieceziją su vyskupo būstine Vilkaviškyje. Pagrindinis seminarijos pastatas, kuriame įrengtos klasės, kambariai, salė ir koplyčia, buvo pastatytas 1930 metais. Ypatingą vertę turi iki mūsų dienų išlikę aplink seminarijos pastatą suformuoto didžiulio sodo elementai, sodo struktūros liekanos bei to meto landšafto ir aplinkos fragmentai.

Kunigų seminarijos rūmuose, kurie po Antrojo pasaulinio karo išliko beveik nepažeisti, panaikinus seminariją ir išvijus klierikus bei profesūrą, buvo įrengtas didelis siuvimo fabrikas, kuris veikia iki šiol.

Šiuo metu „Žemkalnijoje“ dirba apie pustrečio šimto žmonių. Kaip teigė direktorius, krizės sąlygomis situacija fabrike yra nebloga. Aišku, užsakymų trūksta, jų būtų galima atlikti 10–15 proc. daugiau. Pagrindiniai užsakovai yra užsieniečiai, tad beveik visa produkcija iškeliauja į užsienį. Siuvamos moteriškos klasikinės ir sportinės kelnės, darbo drabužiai bei kt.