Vokietijoje darbo ieškojusi vilkaviškietė buvo apgauta

Eglė KVIESULAITIENĖ

Darbo užsienyje ieškojusi vilkaviškietė buvo apgauta. Tik per plauką į prostitucijos pinkles nepatekusi moteris kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Dabar jos vienintelis tikslas – įspėti kitas patiklias, į gyvenimą besikabinančias moteris, kad laimės ieškodamos svečiose šalyse būtų kuo atsargesnės.

Privertė nedarbas

Keturiasdešimtmetės vilkaviškietės Eglės negalima būtų pavadinti nei naivia, nei neišprususia – moteris dirbusi gestų kalbos vertėja, socialine pedagoge, vadovavusi klausos negalią turinčių žmonių draugijai, turi socialinio darbo magistrės diplomą. Tačiau situacija, į kurią ji pateko, panaši į daugelio apgautųjų. Moteris prisipažįsta pati skaičiusi ir ne kartą girdėjusi, kad negalima pasitikėti darbą užsienyje siūlančiais tarpininkais, kad pirmiausia reikėtų pasirašyti darbo sutartį, o tik po to ryžtis vykti, kad moterys gali tapti prekiautojų žmonėmis taikiniu. Bet Eglė buvo tvirtai įsitikinusi, jog sutenerius domina tik jaunos merginos, o vyresnės moterys dėl to gali nesibaiminti.

Darbo savo ir aplinkiniuose rajonuose daugiau nei metus ieškojusi ir negalėjusi rasti Eglė vieną dieną nenorom pradėjo skaityti ir užsienyje darbą siūlančių firmų skelbimus. Išsituokusi moteris viena augina dukrą, turi įsipareigojimų bankui, tad negalėjo sau leisti dar ilgiau varstyti darbo biržos duris.

Žadėjo legalų darbą

Kai aptiko viename mūsų rajone platinamame reklaminiame laikraštyje skelbimą, jog reikalingos vyresnio amžiaus moterys prižiūrėti senelius Vokietijoje, Eglė apsidžiaugė. Moteris tik nerimavo, kad nemoka vokiečių kalbos. Tačiau nurodytu telefonu atsiliepusi tarpininkė nuramino, jog kalbą mokėti nebūtina. Eglė įspėjo ir apie tai, kad turi klausos negalią, bet naudodamasi klausos aparatu puikiai bendrauja su aplinkiniais, pasakė apie socialinio darbo patirtį bei išsilavinimą. Tarpininkė nuramino, jog vilkaviškietė tikrai gaus darbą, dirbs legaliai sudariusi darbo sutartį. Tarpininkavimo paslaugos kainuos 300 eurų, dar 80 eurų – kelionė.

Po dviejų dienų paimti Eglės į Vilkaviškį užsuko mikroautobusas. Juo į Vokietiją važiavo ir daugiau žmonių: pora vyrų, kelios vyresnio amžiaus moterys. Kalvarijoje į mikroautobusą įsėdo ir Gitana prisistačiusi įdarbinimo agentūros tarpininkė. Sužinojusi, kad Eglė Lietuvoje nespėjo apsidrausti, Gitana vairuotojui liepė sustoti pasienyje. Tačiau kelias draudimo bendroves aplaksčiusios moterys sužinojo, jog visur stringa kompiuteriai – matyt, dėl liūties ir žaibo prastai veikė internetinis ryšys. Nors Eglė nerimavo, kad jai nepavyko apsidrausti, vėliau dėl to visai nesigailėjo – sutaupė 90 eurų.

Sudarė gerą įspūdį

Pakeliui tarpininkė Gitana maloniai bendravo, rūpinosi bendrakeleiviais, parodė vokiškas būsimo darbo sutartis. Jose buvo numatyti darbdavių ir įdarbinamųjų įsipareigojimai. Tuo metu Eglei viskas atrodė rimta ir solidu. Dabar moteris supranta, kad taip Gitana tik bandė įgyti pasitikėjimą, sukelti įspūdį, jog atstovauja rimtai firmai, sudarančiai darbo kontraktus užsienyje.

Briukeno mieste Eglė atsiskaitė su vairuotoju ir tarpininke. Moterį išlaipino būsimos darbdavės namuose. Ekstravagantiškai atrodanti frau Anita priėmė lietuvę ir išklausinėjo, kokiomis kalbomis ji galėtų susišnekėti. Išgirdusi, kad vilkaviškietė moka angliškai ir norvegiškai, vokietė tarstelėjo, kad viskas gerai, ir liepė eiti į savo kambarį. Eglės palydėti atėjo lietuvė Asta. Tačiau kraštietė iš pradžių pasirodė grubi, nedraugiška, nenorinti bendrauti. Tik vėliau Eglė sužinojo tokio Astos elgesio priežastis.

Lietuvius išnaudoja

Pirmasis įspūdis Eglę iškart prislėgė. Su Asta apsigyvenusi ankštame kambarėlyje, kuriame net nebuvo normalių miegamųjų vietų, Eglė sužinojo, kad Asta darbo laukia jau ne pirma savaitė. Tokių kaip Asta vokietės namuose „trinasi“ ne vienas. Jiems frau liepia atlikti įvairius buities darbus: tvarkyti aplinką, sodą, valyti kambarius, bet atlygio už tai niekas nemoka. Asta dejavo, jog nebeturi pinigų, o valgyti vokietės namuose niekas neduoda. Darbo laukianti ir nesulaukianti moteris buvo apimta panikos, nes jautėsi atsidūrusi tragiškoje padėtyje, apie tai ji negalėjo pranešti net savo artimiesiems.

Pakalbėjus dar su keliais žmonėmis, Eglei susidarė įspūdis, kad vokietė specialiai neįdarbina lietuvių, o juos išnaudoja savo ūkyje. Kalbos nemokantys ir pinigų neturintys žmonės tiesiog neturi iš ko rinktis ir kantriai laukia, kol pagaliau atsiras darbo.

Per dvi vokietės namuose praleistas dienas Eglė gavo puodelį tirpios kavos ir pusę riekės sumuštinio. Ir tuos pačius iš virtuvės nugvelbė nemačiomis ten įslinkusi Asta.

Kelis kartus pabandžiusi telefonu susisiekti su tarpininke Gitana, Eglė išgirsdavo patarimą nekelti skandalo, pailsėti po kelionės ir laukti rytojaus. Bet nei rytojaus, nei kitą dieną Eglės į senelių šeimą niekas nenuvežė.

Skirta kitam darbui

Sekmadienio pavakare atvažiavo dar vienas autobusas iš Lietuvos su darbo besitikinčiomis moterimis. Sunerimusios, kur reikės apgyvendinti kraštietes, nes ankštuose kambariuose nebebuvo vietos net čiužiniams patiesti, Eglė su Asta bandė spręsti problemą, kai tuo metu prie jų priėjo nepažįstamas vyras, mikroautobuso vairuotojas. Paklausęs, kuri yra iš Vilkaviškio, jis Eglę pasivedėjo į šoną.

Po pokalbio su Romu, kuris prisistatė pats esąs kilęs iš Vilkaviškio rajono ir tik dėl to susiradęs Eglę, moterį ištiko šokas. Vairuotojas Eglei papasakojo, kad išsišnekėjęs su vokiete ir sužinojęs, jog vilkaviškietei skirtas visai kitas darbas. Liekną, gražiai atrodančią moterį ketinama įdarbinti prostitute. Tai išgirdusi Eglė tik paklausė, ar Romas sutiktų ją parvežti atgal į Lietuvą.

Eglei tuomet reikėjo sukaupti visas jėgas, kad galėtų ramiai pasakyti vokietei šeimininkei, jog persigalvojo, darbo nebenori ir ketina grįžti atgal į Lietuvą. Lietuvė negalėjo parodyti, kad viską žino, nes būtų išdavusi ją perspėjusį vairuotoją. Eglė skubiai susikrovė lagaminą ir bėgte nulėkė į autobusą. Kelios minutės, kol autobusas pajudėjo iš vietos, atrodė, truko amžinybę.

Įrodyti sunku

Grįžusi į Lietuvą Eglė susirado Gitaną, tačiau ši net neketino leistis į kalbas. Kreipusis į policiją Eglė sužinojo, kad ji esanti ne pirmoji, ieškojusi darbo ir apgauta tarpininkų. Tačiau įrodyti tokius nusikaltimus – nelengva, mat nei darbo sutarčių, nei dokumentų apie paimtą tarpininkavimo užmokestį nukentėjusieji neturi. Juo labiau sunku būtų įrodyti darbdavių ketinimus moterį parduoti sąvadautojams.

Ekonominį nusikaltimą tyrę Vilkaviškio PK pareigūnai vis dėlto surinko įrodymus, kad Gitana užsiėmė neteisėta veikla – tarpininkavo įdarbinant žmones užsienyje. Tokiai veiklai ji neturėjo licencijos, tad teismas jai skyrė 1200 litų baudą. Tačiau tarpininkė neigė už paslaugą ėmusi pinigus, todėl Eglė neatgavo nei 300 eurų, nei kitų su kelione susijusių išlaidų.

Vilkaviškietė nebeturi vilties atgauti prarastus pinigus, tačiau yra įsitikinusi, kad iš jos istorijos galėtų pasimokyti kiti žmonės. Patikėdami užsienyje darbą garantuojančiais tarpininkais, pirmiausia turėtų įsitikinti, kad šie tam turi licenciją, taigi už savo veiklą atsako pagal įstatymą. Antraip, savo likimą patikėdami bet kam, žmonės gali ne tik prarasti pinigus, bet dar ir pakliūti į nepavydėtiną situaciją.