Neįgalieji „verslininkai“ piktnaudžiauja lengvatomis

Eglė KVIESULAITIENĖ

Be eilės per sieną į Kaliningrado sritį vykstantys neįgalieji jau seniai tapo kybartiečių ir eilėse laukiančių vairuotojų galvos skausmu. Tačiau nelegaliu verslu besiverčiančių žmonių įstatymai ne tik neketina drausminti, bet suteikia jiems ypatingų lengvatų.

Tvarkos nepaiso

Ne kartą rašėme apie problemą, su kuria dėl įstatymų, leidžiančių be eilės sieną kirsti neįgaliesiems, susiduria Kybartų gyventojai. Nors ją buvo mėginta spręsti ne kartą, o įstatymų leidėjai žadėjo įstatymų pataisų, paliesiančių valstybės gerumu piktnaudžiaujančius ligonius, kol kas problema iš mirties taško nepajudėjo. Kudirkos Naumiesčio gatvėje ir toliau rikiuojasi automobiliai, o neįgaliųjų pažymėjimus kaišiojantys ir degalus, rūkalus bei alkoholį iš kaimyninės šalies į Lietuvą vežantys vyrai bei moterys net neketina paisyti bendros tvarkos. Šią savaitę rajono meras Algirdas Bagušinskas, susitikęs su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovais Vilniuje, problemą žada spręsti aukščiausiu lygiu.

Tačiau galimybė be eilės kirsti sieną – ne vienintelė lengvata nelegalia komercine veikla užsiimantiems neįgaliesiems.

Asmenybės identifikacijos dokumentus išduodančioms Vilkaviškio rajono policijos komisariato Migracijos poskyrio pareigūnėms taip pat belieka stebėtis, kokias puikias sąlygas valstybė sudaro ją apgaudinėjantiems žmonėms.

Netelpa antspaudai

Migracijos poskyrio viršininkė Rita Grėbliūnienė pripažino, kad į juos kone kasdien kreipiasi dėl neįgalumo lengvatų turintys žmonės. Jie nemokamai gali pasikeisti pasą ar asmens tapatybės kortelę. Tačiau dėl asmens tapatybės kortelių didelių problemų nekyla, mat jos išduodamos konkrečiam laikui ir anksčiau pasibaigti negali.

O štai pasai kai kuriems „nuolatiniams klientams“, į Rusijos Federaciją važinėjantiems ar vaikštantiems kasdien, baigiasi labai greitai. Tokie klientai į Migracijos poskyrį kreipiasi tuomet, kai pase pritrūksta lapų antspaudams, kuriais pažymimas sienos kirtimo laikas, įspausti.

– Mes nevedame tokios statistikos, kas kiek laiko kuris žmogus keičia pasą, – sakė Migracijos poskyrio viršininkė Rita Grėbliūnienė. – Tačiau daugelio jų, nuolat besikreipiančių dėl dokumento pakeitimo, veidus jau spėjome įsidėmėti.

Nesunku apskaičiuoti, kad tokiems, kurie kasdien kerta Lietuvos ir Rusijos sieną, pasas turėtų pasibaigti maždaug per 1,5–2 mėnesius. Tai priklauso nuo to, kiek antspaudų viename paso puslapyje sugeba sutalpinti pasienio pareigūnai. Tokie neįgalūs „komersantai“ į Migracijos poskyrio pareigūnes kreipiasi keliskart per metus.

Netenka pajamų

Eiliniam žmogui paso išdavimas bendrąja tvarka (per mėnesį) kainuoja 100 litų. Norintiesiems dokumentą įgyti skubos tvarka, t. y. per 5 darbo dienas, – 150 litų. Yra galimybė pasą gauti ir per 1 darbo dieną, tačiau tokia paslauga kainuoja 200 litų, tad ja žmonės naudojasi tik neatidėliotinais atvejais.

Įstatymas nenumato, per kiek laiko pasas turi būti pagamintas neįgaliesiems, ir jokio papildomo mokesčio už skubos tvarka pagamintą dokumentą neimama.

Taigi neįgalieji prašyme Migracijos poskyrio viršininkei visuomet pabrėžia, kad jiems pasą pagamintų skubos tvarka – rytojaus dienai.

Viršininkė neslėpė, jog Migracijos poskyrio pareigūnėms būna šiek tiek apmaudu, kai jas „šokdina“ valstybės lengvatomis piktnaudžiaujantys neįgalieji.

R. Grėbliūnienė įsitikinusi, kad nemokamų dokumentų išdavimo srityje valdžiai vertėtų peržiūrėti įstatymus ir lengvatas apriboti.

Nemokamai dokumentus neįgaliesiems turėtų keisti tik vieną kartą – kai pasibaigia dokumento galiojimo terminas. Tuomet lengvata turėtų prasmę.

Dabar valstybė netenka nemažų pajamų, o savo neįgalumu piktnaudžiaujantys žmonės iš to uždirba.

Stebina energija

Nesunku apskaičiuoti, jog skubos tvarka išduodama dokumentus tokiems juos nuolat keičiantiems piliečiams valstybė iš kiekvieno per metus galėtų uždirbti 1000 litų ir daugiau.

Pareigūnės mano, kad geriau valstybė lengvatas skirtų šešiolikmečiams, kuriuos įstatymas įpareigoja įgyti asmens tapatybės kortelę. Tokio amžiaus žmonės dažniausiai pajamų dar patys neturi, todėl prašo pinigų iš tėvų.

Ne paslaptis, jog krizės metu darbo netekusiems tėvams ir keliasdešimt litų tampa nemažais pinigais. Turint omenyje, kad dar ir atvažiuoti iš atokesnio kaimo kainuoja ne keletą litų.

– Lengvatos invalidams buvo numatytos visuomet, tad kasmet nemokamai išduodavome nemažai dokumentų. Bet pastaraisiais mėnesiais nemokamų dokumentų išdavimo skaičiai itin išaugo, – kalbėjo R. Grėbliūnienė. – Stebimės, kai dažnai pasikeisti dokumento ateina pirmos grupės invalidai. Juk tokios negalios žmonės turėtų sunkiai judėti arba net išvis nesikelti iš patalo, o jie dar, pasirodo, turi noro ir sveikatos nuolat važinėti į kaimyninę valstybę.

Peržvelgusi dokumentų išdavimo registracijos knygas viršininkė pateikė duomenis, kad iš visų pageidaujančiųjų įgyti ar pasikeisti asmens tapatybės dokumentus pastaruoju metu apie 7–8 proc. juos gavo nemokamai.

Tad krizės metu valstybės iždą visokeriopai bandantiems papildyti Vyriausybės vadovams ir įstatymų leidėjams tikrai vertėtų susimąstyti.