Chirurgijos paslaugas ligoninėje žada palikti

Eglė KVIESULAITIENĖ

Pirmadienį vykusiame posėdyje Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtai stacionarinių gydymo įstaigų restruktūrizavimo trečiojo etapo programai. Pagal šią programą Vilkaviškio ligoninė priskiriama rajono lygmens gydymo įstaigai, joje išlieka stacionarinės chirurgijos paslaugos.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išplatino pranešimą, kad Vyriausybė pritarė pasitarime pateiktiems konkretiems stacionarinių gydymo įstaigų restruktūrizavimo trečiojo etapo žingsniams, projektas bus svarstomas artimiausiame Vyriausybės posėdyje. Sveikatos apsaugos ministerija pateikė lentelę, kurioje išvardytos visos šalies ligoninės ir stacionarinės paslaugos, turėsiančios likti po trečiojo restruktūrizacijos etapo. Vilkaviškio ligoninė priskiriama rajono lygmens gydymo įstaigoms, joje išlieka stacionarinės chirurgijos paslaugos.

„Santakoje“ rašėme, kad pagal restruktūrizacijos projektą rajoninėse ligoninės ketinama naikinti Neurologijos, Akušerijos-ginekologijos bei Chirurgijos ir traumatologijos-ortopedijos skyrius. Kurioms ligoninėms bus paliktos minimalios stacionaro paslaugos, buvo sprendžiama atsižvelgiant į atstumą nuo didžiųjų miestų bei teikiamų paslaugų skaičių.

Prieš tokią reformą stojo ne tik medikai, rajono vadovai, bet ir gyventojai, subūrę iniciatyvinę grupę ir rinkę parašus bei juos pateikę Vyriausybės, Seimo, Sveikatos apsaugos ministerijos vadovams.

Paprašytas pakomentuoti SAM išplatintą informaciją bei pateiktą lentelę, Vilkaviškio ligoninės vyr. gydytojas Romualdas Sveikata kalbėjo, kad tokia informacija guodžia chirurgus ir traumatologus, kurių darbas nepakistų – būtų atliekamos tokios pat operacijos, kaip ir iki šiol, o ne teikiamos tik dienos chirurgijos paslaugos. Būtent tokia minimali chirurginė pagalba palikta kai kurių kitų rajonų ligoninėse, tarp kurių pateko ir kaimyninių Šakių, Prienų rajonų ligoninės. Šiose ligoninėse ir iki šiol atliekamų operacijų skaičius buvo kur kas mažesnis. Vilkaviškio ligoninėje per praėjusius metus atliktos 859 didžiosios ir 498 mažosios operacijos.

Tačiau vyr. gydytojas tikisi, kad šis ministerijos ir Vyriausybės sprendimas – dar ne galutinis. Juk niekas dar neketina nuo sausio 1 d. naikinti skyrius. Bus skiriamas pereinamasis laikotarpis iki 2011 metų, todėl įtakos gali turėti šių bei kitų metų pradžios rezultatai. Pavyzdžiui, akušerijos stacionarines paslaugas ketinama palikti toms ligoninėms, kuriose gimdymų skaičius siekia ne mažiau kaip 300 per metus. Pernai šis rodiklis mūsų rajone buvo tik 252, tačiau šiemet Akušerijos skyriuje jau gimė 285 mažyliai, tad iki metų pabaigos medikai neabejoja pasieksią reikiamą ribą.

– Tikimės, kad galutiniai sprendimai vis dėlto nebus priimami mums „už nugaros“, – kalbėjo R. Sveikata. – Tiek Gydytojų sąjunga, tiek kitos visuomeninės medikų organizacijos pasisako už tai, kad 8 regiono lygmens ligoninių respublikoje per maža.

Pakalbintas ligoninės traumatologijai vadovaujantis Vitalijus Aleksa nebuvo nusiteikęs labai optimistiškai.

– Jeigu ligoninėje nebeliks neurologų, traumatologų darbas taip pat bus labai apribotas – negalėsime gydyti galvos traumų bei politraumų, – kalbėjo ne tik Vilkaviškio, bet ir Marijampolės ligoninėje dirbantis žinomas traumatologas-ortopedas V. Aleksa. – Medikų darbas labai susijęs, todėl panaikinus vieną skyrių žlunga ir kito darbas. Be to, dar nežinia, kaip bus su reanimacija, kiek paslaugų pirks ligonių kasos.

Sveikatos apsaugos ministerija įsitikinusi, kad įgyvendinus dvejus metus truksiančią pertvarką pagerės gydymo kokybė ir pacientų saugumas, nes paslaugas teiks tik kvalifikuoti ir turintys pakankamą patirtį specialistai. Be to, bus sukurti „žalieji koridoriai“, t. y. medikai turės aiškias taisykles, kokios būklės pacientą pristatyti į vieno ar kito lygio ligoninę. Pertvarkos eigoje taupomos lėšos ir specialistai iš stacionarinės grandies bus perkeliami į pirminę bei ambulatorinę grandis.

Kaip skelbiama Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime spaudai, įgyvendinus planus, šalyje funkcionuos 2 universitetų mokslo ir gydymo centrai, 8 respublikinio, tiek pat – regiono ir 39 rajono lygmens (iš jų – 10 su chirurgijos ir akušerijos skyriais, 12 – su chirurgijos skyriumi) ligoninės. Įgyvendinus ligoninių tinklo optimizavimą šalyje bus 24 gydymo įstaigomis mažiau, o tam tikros paslaugos nebus perkamos iš 30–40 skyrių.