Psichiatrai gydo ne tik vaistais

Eglė KVIESULAITIENĖ

Rajono psichiatrai nerimauja, kad dėl ekonominės krizės ir finansinių nepriteklių daugėja psichikos ligų, o ypač – į depresiją klimpstančių žmonių. Ši pavojinga būklė nesigydantį žmogų neretai priveda iki savižudybės.

Pasenęs požiūris

Vieninteliai rajono psichiatrai Jovita Paulauskaitė ir Audrius Mozūraitis kasdien sulaukia po kelias dešimtis pacientų. Vieni jų ateina išsirašyti vaistų seniai besitęsiančiai ligai gydyti, kiti – pasikonsultuoti dėl pablogėjusios savijautos, kamuojančios nemigos ar nerimo jausmo, treti – pasitarti dėl nenorinčių gydytis artimųjų. Kai kuriems, besikreipiantiems pagalbos į psichiatrus, neprireikia netgi medikamentų: pakanka psichologo konsultacijos ar kelių šviesos, muzikos arba aromaterapijos seansų specialiai įrengtame relaksacijos kambaryje. Žmogus atsipalaiduoja, išgirsta mediko patarimų – ir problemos nebelieka.

– Mūsų šalyje įsišaknijęs pasenęs požiūris į psichiatrus, – stebėjosi Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos skyriaus gydytojas A. Mozūraitis. – Žmonėms dar atrodo, kad sirgti psichikos liga arba kreiptis pagalbos į psichiatrą – gėda. Tačiau civilizuotose šalyse netgi prezidentai turi savo psichiatrus, kurie padeda spręsti kylančias problemas. Mūsų žmonės įsitikinę, jog kreipęsi į psichiatrus bus priverstinai gydomi ir „uždaryti“ į psichiatrijos ligoninę. Tačiau taip tikrai nėra. Mūsų tikslas pagerinti žmogaus savijautą, o ne jį izoliuoti.

Būtina gydyti

Šiuo metu rajone yra apie du tūkstančiai psichikos ligomis sergančių žmonių. Pagal gyventojų skaičių tai atitinka respublikos vidurkį. Pastaruoju metu dalis protinę negalią turinčių vilkaviškiečių išvykę į užsienio šalis. Tolerantiškesnėje psichikos ligoniams visuomenėje jiems lengviau integruotis į gyvenimą ir darbo rinką.

Tačiau medikams nerimą kelia tai, kad ekonominių nepriteklių metu itin daugėja į depresiją klimpstančių žmonių. Netekę darbo ir pajamų žmonės pradeda krimstis, dėl nepriteklių pablogėja jų tarpusavio santykiai, vyrai dažnai griebiasi stikliuko. Depresinė būsena žmogų dažnai pastūmėja į savižudybę.

Gydytojai įspėja, kad depresiją būtina gydyti. Nors pasitaiko atvejų, kai žmogus be medikų pagalbos „išlipa“ iš depresijos, negydyta medikamentais liga palieka hormonų pokyčių, dėl to linkusi vėliau kartotis dar stipresne forma.

Dažnai ligonis pats neįvertina savo būsenos, todėl į tai turėtų atkreipti dėmesį artimieji. Jei žmogus netenka susidomėjimo tuo, kas teikdavo malonumą, jaučia liūdesį, nusiminimą, nerimą, nevalgo ar per daug valgo, kenčia dėl nemigos arba ištisai miega, visą laiką jaučiasi pavargęs, neturi jėgų, jaučia kaltę ir nepilnavertiškumo jausmą be jokios priežasties, tokia būsena yra labai pavojinga. Jai užsitęsus kelias savaites būtina kreiptis į specialistus.

Supratimas kaip vaistai

J. Paulauskaitė pastebėjo, jog pagalbos dažniau kreipiasi moterys nei vyrai. Nuo mažumės auklėti būti stiprūs, vyrai problemą bando įveikti patys. Tačiau su ja nesusidoroję, daug dažniau pasirenka savižudybę.

Medikai pataria nenumoti ranka, jei artimasis skaudžiai išgyvena dėl netekties ar konflikto. Dažnai jaunuoliai labai kremtasi, kai išyra draugystė, išduoda mylimieji, kyla konfliktų su tėvais ar pedagogais. Suaugusiųjų akimis – smulkmena, bet būtent ji gali išprovokuoti neadekvatų poelgį,
netgi savižudybę. Kartais žmonės iš anksto ruošiasi išeiti iš gyvenimo: atiduoda skolas, susitvarko seniai netvarkytus daiktus, atsisveikina su draugais ar pan. Į tokius poelgius reikėtų atkreipti dėmesį ir būtinai kreiptis pagalbos į specialistą.

Psichikos problemų turinčio ligonio jokiu būdu negalima smerkti, šaipytis. Jam būtina artimųjų parama, supratimas. Artimųjų pagalba tampa tarsi antraisiais vaistais.

Ypač reikėtų atkreipti dėmesį tuomet, jei pakito įprastas jūsų artimojo elgesys: jis tapo itin įtarus, įsivaizduoja, kad aplinkiniai jį stebi, aptarinėja, persekioja. Tai gali signalizuoti apie prasidedančią šizofreniją. Tuomet, kai žmogus pradeda girdėti balsus, matyti haliucinacijas, liga jau būna stipriai pažengusi. Jos negydant, ligonis gali pakenkti sau ir aplinkiniams. Kartais girdėdami neva „iš aukštybių“ sklindančius įsakymus susidoroti su blogiu, „apsėstaisiais“ ar kitomis pasaulio „blogybėmis“, ligoniai gali netgi smurtauti.

Priversti negali

Suvokiantys ligos pasekmes žmonės linkę gydytis. Kai kurie psichikos ligomis sergantys asmenys netgi užima solidžius postus, vadovauja įmonėms, turi savo verslą, o aplinkiniai net neįtaria apie jų negalią. Informacija apie žmogaus sveikatos būklę – konfidenciali. Todėl apie artimojo ligą dažnai nežino net šeimos nariai.

Tačiau pasitaiko atvejų, kad žmonės kenčia nuo nesigydančių psichikos ligonių. Šie vaikšto po įmones, rašo nepagrįstus skundus į įvairias institucijas, kabinėjasi gatvėje, gąsdina ir grasina. Pagal dabar galiojančius įstatymus medikai negali priverstinai gydyti žmogaus, jei jis pats nesutinka. Nebent yra pripažintas neveiksniu. Deja, žmogaus neveiksnumą, remdamasis psichiatrų ekspertizėmis, pripažįsta teismas. Į teismą dėl konkretaus asmens pripažinimo neveiksniu gali kreiptis tik giminės arba prokuratūra.

Priverstinis gydymas gali būti taikomas tik tokiu atveju, jei ligonis gali pakenkti savo ar aplinkinių sveikatai bei gyvybei. Todėl apie agresyvius, grėsmę keliančius psichikos ligonius būtina pranešti psichiatrams, policijai bei prokuratūrai.