„Atima, ką savo prakaitu uždirbau…“ – tokius žodžius su širdgėla turėjo ištarti didžioji dauguma Lietuvos pensininkų, savo skylėtoje kišenėje pajutusių svetimo nagus. Pensininkui ir 20 litų yra didelis pinigas. Juk kuo mažesnės pajamos, tuo brangesnis kiekvienas litas, ir priešingai (čia ir slypi beveik visose ES šalyse praktikuojama progresinių mokesčių filosofija).
Tačiau vilties blyksnis švystelėjo Latvijoje. Pernai prieš pat Kalėdas šios šalies Konstitucinis teismas pateikė reikšmingą dovaną pensininkams. Jis pripažino antikonstituciniu įstatymą, kuriuo šalies pensininkams nuo praėjusių metų liepos 1 d. sumažintos pensijos! Tenka tik stebėtis, kad toks svarbus sprendimas pas kaimynus nerado bent kiek platesnio atgarsio nei Lietuvos visuomenėje, nei spaudoje.
Teismas konstatavo: nepriklausomai nuo ekonominės situacijos, Vyriausybė privalo laikytis Konstitucijos garantuotų pagrindinių žmogaus teisių, o tai ypač akcentuoja ES. Valstybė turi užtikrinti bent minimalų socialinio aprūpinimo lygį ir ypač ginti tuos pensininkus, kurie negauna atitinkančios socialinį aprūpinimą pensijos. Apie tai kalba 109 Konstitucijos straipsnis: visi piliečiai turi teisę į socialinę apsaugą senatvėje, tapę neįgaliaisiais, bedarbiais ir kitais įstatymo numatytais atvejais.
Kaip pasakojo EP nariai latviai Briuselyje, Latvijos Vyriausybė, sprendimą dėl pensijų mažinimo priėmusi skubos tvarka, nenumatė nei pereinamojo laikotarpio, nei kompensavimo. Buvo nutarta iki 2012 metų dirbantiems pensininkams pensijas sumažinti 70 proc., visiems kitiems – 10 proc. Panašu į kai kuriuos vyriausybės veiksmus valstybėje, esančioje visai arti Latvijos…
Dabar Latvijos Seimas ir Vyriausybė turės rasti per 500 milijonų litų papildomai – ar skolindamiesi, ar nurėždami nuo kažko kito. Latvijos parlamentas sausį priėmė sprendimą, kad pensijos ir socialinės išmokos į ankstesnį lygį grąžinamos nuo vasario mėnesio, o nepriemokos bus išmokamos balandį.
Lietuvos Vyriausybė apsimeta latviškojo „konstitucinio antausio“ nepastebėjusi ir nieko apie jį nežinanti, nors situacija artimiausių kaimynių „kiemuose“ kone identiška. Dar taip neseniai Premjeras Andrius Kubilius ne kartą ir ne du Latvijos pavyzdį pasitelkdavo kaip neatremiamą argumentą, teigdamas, kad ir Lietuvoje ne nuodėmė imtis tokių pat priemonių.
Apkarpytas pensijas ir kitas socialines išmokas Lietuvoje ketinama mokėti dvejus metus, nuo 2010 m. sausio iki 2011 metų pabaigos, ir taip kasmet sutaupyti apie 1,3 mlrd. litų.
Paklausinėjau Europos Parlamente kolegų iš tų šalių, kurios, kaip ir Lietuva, išgyvena ekonominius sukrėtimus, ar pas juos mažinamos pensijos. Bulgarai ir rumunai, estai ir vengrai, airiai ir ispanai vienu balsu tvirtino: ne, apie tai net negalvojama. ES šalių senbuvių parlamentarai pridurdavo: vyriausybei tik užsiminus apie tokius ketinimus, profsąjungos tuoj išvestų į gatves daugiatūkstantines demonstracijas, visuomenėje ir savaime kiltų didžiuliai protestai.
Kaimynai lenkai didžiuodamiesi kalbėjo, kad pernai jų šalyje – vienintelėje Europoje – pasiektas 1 proc. ekonomikos augimas. Tad jie gali sau leisti jau nuo kovo mėnesio 4,5 proc. didinti pensijas ir rentas.
O štai Graikijoje padėtis itin liūdna. Vyriausybė rengiasi atsisakyti planuoto pensijų didinimo (apie mažinimą kalbos nėra). Tačiau pensininkai, kaip pasakojo kolegos, į Konstitucinį teismą tikriausiai nesikreips. Šalyje gana stiprios profsąjungos ir kitos silpnuosius visuomenės sluoksnius ginančios organizacijos. Ten vyksta tikros derybos tarp socialinių partnerių. Paprastai pasiekiamas kompromisas, apginamos silpnųjų teisės ir nebelieka prasmės kreiptis į Konstitucinį teismą. Baltijos valstybėse stiprių, socialines teises ginančių profsąjungų nėra, todėl jų vaidmenį dabar tenka atlikti Konstituciniams teismams.
Beje, Konstituciniai teismai krizei siaučiant ir kitose Europos šalyse taria svarų žodį silpnųjų naudai. Vokietijoje Konstitucinis teismas neseniai sukėlė sensaciją, pirmą kartą socialiniais klausimais priimdamas sprendimą, kuris sujaukė Vyriausybės planus. Konstatuota, kad bedarbio ir socialinės pašalpos mažinimas prieštarauja Konstitucijai, jų mokėjimo tvarka neapsaugo žmogaus egzistencijos orumo. Dar svarbiau: pareikalauta sudaryti sąlygas žmogui, kad jis galėtų dalyvauti visuomeniniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime.
Praėjusių metų gruodį Seime stipriai padirbėjo opoziciniai socialdemokratai, ypač Vytenis Andriukaitis: Lietuvos Konstitucinis Teismas gavo Seimo narių grupės prašymą išaiškinti ir nuspręsti, ar visi numatomi „karpymai“ yra teisėti, ar neprieštarauja pagrindiniams mūsų šalies įstatymams ir ar nepažeidžia Konstitucijos garantuojamų žmogaus teisių. Jau visai greitai sužinosime, ar Lietuva nėra vienintelė Europos Sąjungos šalis, kuri su krize kovoja atimdama dalį pensijų iš žmonių, kurie kaupė jas visą gyvenimą.
Lietuvos pensininkų viltis palaiko ne tik įkvepiantis Latvijos pavyzdys, bet ir tai, kad Lietuvoje jau būta precedento. Prieš septynetą metų Konstitucinis Teismas paskelbė, kad metais anksčiau priimtas Seimo įstatymas dėl pensijų mažinimo dirbantiems pensininkams buvo neteisėtas, o neišmokėta pensijos dalis turi būti kompensuota.
ES šalys socialiniams reikalams vidutiniškai skiria dvigubai didesnį procentą nuo BVP negu Lietuva. Tad Andrius Kubilius muša socialinio nejautrumo rekordus. O juk apie valstybę sprendžiama pagal tai, kaip ji elgiasi su silpniausiais.
Maža to, Socialinių reikalų ir darbo ministerija siūlo dirbantiems pensininkams mažinti net ir minimalias – mažesnes nei 650 litų – pensijas. Esą „Sodra“ šitaip per metus sutaupytų 6,5 milijono litų…
Pridurčiau, kad spalį socialistai ir demokratai Europos Parlamente inicijavo rašytinę deklaraciją dėl socialinių teisių apsaugos kovojant su ekonomikos krize. Joje rašoma, kad ES narės, kovodamos su ekonomikos krize, turėtų imtis tik socialiniu požiūriu darnių priemonių, kurios atitiktų siekį ryžtingai ir pastebimai sumažinti skurdą bei socialinę atskirtį. Socialdemokratai paragino Europos Komisiją ir valstybes nares nuolat stebėti ir vertinti kovos su krize priemonių socialinį poveikį bei teikti ataskaitas Europos Parlamentui.
Na, o Lietuvos Konstitucinio Teismo verdikto beliko laukti neilgai. Nuo jo priklausys, ar Lietuva liks vienintelė ES valstybė, mažinanti pensijas.
Justas Vincas PALECKIS
Europos Parlamento narys
Užsk. 1359
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.