Stogą kaime keisime be projekto

Eglė MIČIULIENĖ

Šių metų sausio pradžioje įsigaliojo nauji Statybos techniniai reglamentai (STR). Tiems, kas ruošiasi savo būstuose kažką keisti, remontuoti, perdaryti, kai kurie pakeitimai yra naudingi, tačiau – ne visi. Pačias aktualiausias gyventojams permainas pakomentavo Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Saulytis Kurtinaitis.

Kai ką palengvino

– Keitėsi statybos įstatymas, pasikeitė ir valdininkų statusas. Mes anksčiau priklausėme Marijampolės apskrities viršininko administracijai, o dabar – Valstybinei teritorijų planavimo statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Tačiau žmonėms tai reikšmės neturi: ką veikėme anksčiau – tą veikiame ir dabar. O gyventojams aktualiausia žinoti, ką, kada ir kur galima statyti, kam reikia leidimų, o kam – ne ir pan., – aiškino inspektorius.

Dabar visus statybų leidimus išduoda Savivaldybės administracija.

Kaip ir anksčiau, išliko du pagrindiniai ir žmonėms aktualiausi Statybų techniniai reglamentai: tai Statinio statybos rūšys ir Nesudėtingų statinių reglamentas. Juose yra tokių pakeitimų, kurie palengvins žmonėms elementarius ir būtinus remonto darbus. Vienas iš didžiausių ir labiausiai daugelio lauktų STR pakeitimų yra dėl stogų dangos keitimo ir dažymo.

Kaime – be projekto

Naujai patvirtintame STR nustatyta, jog tam tikri statinio rekonstravimu ar kapitaliniu statinio remontu vadinami statybos darbai bus laikomi paprastu remontu, jei jie atliekami vieno ar dviejų butų gyvenamuosiuose pastatuose bei jų priklausiniuose ir nekeičiamas jų užimamas plotas, aukštis ir tūris.

Tarp tokių darbų numatytas ir stogo dangos keitimas. Anksčiau, susiruošus keisti stogo dangą, architekto leidimo nereikėdavo tik tuo atveju, jei ji būdavo keičiama to paties tipo danga, t. y. šiferį keisdavome šiferiu, skardinį stogą – skarda. Tačiau jei savininkas šiferio stogą norėdavo pakeisti skarda, pagal galiojusį STR reikėdavo architekto leidimo ir projekto. Tai, neskaičiuojant laiko sąnaudų, kainavo ir nemažus pinigus.

Dabar keičiama fasado ar šlaitinio stogo danga kito tipo danga, pakeičiant dangą laikančias konstrukcijas to paties tipo konstrukcijomis, jau laikoma nebe statinio rekonstravimu, kaip anksčiau, o paprastuoju remontu. Tokius darbus vykdant kaime jokio leidimo ir projekto nereikia, o miesto gyvenamojoje vietovėje ar saugomoje teritorijoje užtenka supaprastinto projekto (praktiškai – aiškinamojo rašto), suderinto su rajono Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus atsakingu darbuotoju. Tačiau tokiame supaprastintame projekte nebereikia pateikti sklypo plano su pažymėtais esamais ir projektuojamais statiniais, jų eksplikacija ir kt.

Spalva – pagal reglamentą

Anksčiau saugomose teritorijose leidimų reikėdavo ir norint pasikeisti stogo spalvą. Pagal dabartinį STR, keičiant saugomose teritorijose esančių statinių fasado ar šlaitinio stogo dangos spalvą, su niekuo derinti nereikia, tačiau yra sąlyga, kad bus pasirinkta tos saugomos teritorijos apsaugos reglamentuose nurodyta spalva.

Pavyzdžiui, jei Vištyčio regioninio parko reglamentuose nurodytos natūralios spalvos (žali, rudi ir pan. atspalviai), šios dangos spalva bus laikoma nepakitusia, kai pasirinksite bet kuriuos reglamente nurodytus atspalvius.

Dabar paprastuoju remontu bus laikoma ir apšiltinamas bet kuris pastato fasadas; pakeičiamos išorinės architektūrinės detalės į kitokias; įrengiamos naujos išorės detalės; išorinėje atitvaroje įrengiami nauji fasado elementai, stoglangiai.

– Pastarasis privalumas – tikrai nemažas. Jei žmogus lauko sienoje norėdavo įstatyti naują langą ar užmūryti seną, anksčiau reikėdavo projekto ir leidimo. Dabar kaimo gyventojas tokius darbus gali daryti be jokių leidimų, o mieste ir saugomose teritorijose procedūra supaprastinta, – aiškino S. Kurtinaitis.

Reikės leidimo

Tačiau, kaip minėta, naujajame įstatyme yra ir tokių punktų, kurie gyventojams pasirodys keisti ir sukels nepatogumų.

Pagal ankstesnįjį STR balkonus žmonės galėjo įsistiklinti be jokių leidimų ir projektų. Nuo šio sausio įstiklinant balkonus ar lodžijas mieste, kultūros paveldo ar kitoje saugomoje teritorijoje jau būtina turėti architekto patikrintą supaprastintą statinio projektą su raštišku pritarimu. Šiame projekte neprivaloma pateikti sklypo plano su pažymėtais esamais ir projektuojamais statiniais (plačiau apie tai – Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 Statinio statybos rūšys / VIII Statinio paprastasis remontas. 14.10.1 punktas).

Aišku, jog toks punktas sukels žmonių nepasitenkinimą. Iš anksto kyla abejonių, ar žmonės, ketindami stiklinti balkonus, elgsis pagal dabar galiojantį įstatymą ir skubės darytis projektų. Tačiau problemų gali kilti vėliau, norint savo valdą parduoti, dovanoti ar užstatyti.

Nesudėtingi statiniai

Šiek tiek pakeistas ir Nesudėtingų statinių reglamentas.

Nesudėtingas statinys – tai paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m, o visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys.

Anksčiau Nesudėtingų statinių reglamente įrašytas leistinas statinio tarpatramis nuo vienos sienos iki kitos buvo 4,8 m. Dabar jis padidintas iki 6 metrų – taigi be projekto galima statyti jau didesnio tarpatramio pastatą, ir jis bus laikomas nesudėtingu statiniu.

Į Nesudėtingų statinių sąrašą įtraukti ir gyvenamieji vieno buto namai. Jei statomas iki 80 m² metrų namas, jam statybos leidimo nereikės – pakaks suderinto projekto.

Tačiau reikia atsiminti, kad nesudėtingi statiniai skirstomi į dvi grupes. Pirmoji nesudėtingų statinių grupė, kuriems kaimo namų valdose (išskyrus saugomas teritorijas) nereikalingas projektas ir leidimas statybai, – tokie statiniai, kurių didžiausias aukštis yra 5 metrai, didžiausias visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 50 m² ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto. Didesniems – antros kategorijos nesudėtingiems statiniams, esantiems bet kurioje teritorijoje, ir mažesniems statiniams, esantiems miestų ar saugomose teritorijose, leidimas nereikalingas, tačiau suderintas projektas vis vien būtinas.