Pavasarinė sloga pranašauja alergiją

Eglė KVIESULAITIENĖ

Jei pavasarį susirgote sloga, tai dar nereiškia, kad peršalote. Gydytojai įspėja, jog kasmetinė sloga gali būti alergijos pranašas.

Suverčia peršalimui

Tuomet, kai daugelis džiaugiasi pagaliau atėjusiu pavasariu, alergiškiems žmonėms prasideda pats ligų metas. Mat pradedantys žydėti augalai, jų žiedadulkės erzina kvėpavimo takus. Vargina čiaudulys, užgula nosį, teka vandeningos išskyros, peršti akis, jos ašaroja, užklumpa kosulio ir net dusulio priepuoliai, kartais išberia odą.

Negaluojantys žmonės dažnai įsivaizduoja, jog perpūtė klastingas pavasarinis vėjas ir jie paprasčiausiai peršalo. Tad slogą gydo elementariais nosies lašais arba, kaip mėgstama sakyti, laukia, kol ji ir negydoma praeis per savaitę. Tačiau tokie negalavimai gali greitai nepraeiti ir tęstis netgi kelis mėnesius – nuo kovo iki vėlyvo rudens.

Pereina į astmą

Vilkaviškio ligoninės Konsultacinio skyriaus gydytoja alergologė Roma Dabulskienė rekomenduoja nenumoti ranka į tokius negalavimus, o prašyti šeimos gydytojo, jog siųstų konsultuotis pas alergologą ir būtinai atlikti mėginius. Šeimos gydytojai turėtų atkreipti dėmesį, jei pacientai dėl minėtų negalavimų dažniausiai kreipiasi tuo pačiu metų laiku. Tuomet galima įtarti, jog pacientui pasireiškė labiausiai paplitusi alergijos forma, vadinama šienlige.

Gydytoja R. Dabulskienė įspėja, kad šienligę būtina gydyti, nes nuo jos iki bronchinės astmos – vienas žingsnis. Liūdniausia, jog pacientai paprastai į alergologus kreipiasi tik tuomet, kai šienligės simptomai pradeda itin varginti. Tačiau tada gydyti alergiją – per vėlu: apie 25 proc. ligos atvejų po pusmečio pereina į sezoninę bronchinę astmą.

Vengti alergenų

Kenčiantieji nuo šienligės turėtų žinoti, kad pigiausias ir efektyviausias ligos gydymas – vengti alergenų.

Taigi augalų žydėjimo metu reikėtų vengti pasivaikščiojimų rytais, taip pat sausu, saulėtu paros metu. Geriausia eiti vaikščiojimo po lietaus, o grįžus iš lauko visuomet persirengti drabužius, nusiprausti, išsiplauti nosį, susišlapinti plaukus, nes juose žiedadulkių koncentracija yra itin didelė. Važiuodami automobiliu, ypač užmiestyje, uždarykite langus, o kambarį ar kabinetą vėdinkite po lietaus, vakare arba tuomet, kai nėra vėjo.

Lango ar durų angą galima uždengti sudrėkinta, kelis kartus perlenkta marle. Nedžiovinkite išskalbtų drabužių lauke, o kambarius kuo dažniau valykite drėgnu būdu.

Jei tokios priemonės negelbsti, reikalingi vaistai. Tačiau gydant alergiją vaistai bet kokiu atveju yra tik pagalbinė priemonė. Svarbiausia – išsiaiškinti alergeną ir jo vengti.

Būtina ištirti

Augalai alergenai skirstomi į keletą grupių: medžiai, pievų ir sėkliniai augalai. Pirmasis šienligės paūmėjimo periodas – pavasarinis, kai žydi medžiai.

Vieni iš pirmųjų pražysta beržai, vėliau – ievos, tuopos, alksniai ir klevai. Gegužės mėnesį žydi ąžuolai, alyvos, obelys, pušys, eglės. Aktyviausi alergenai iš pavasarinių augalų yra beržai ir ąžuolai bei vasarą žydinčios liepos.

Pievų žiedadulkės – reikšmingiausias alergenas visoje Europoje. Žydint pievoms prasideda antrasis – ankstyvas vasarinis – šienligės paūmėjimas. Šie augalai žydi nuo gegužės iki rugpjūčio. Kai kurios rūšys žydi du kartus, todėl birželio ir liepos mėnesiais šienligė būna itin dažna. Vėlyvuoju vasaros periodu (rugpjūtis–rugsėjis) žydi grikiai, dilgėlės, gysločiai.

Alergija besiskundžiantis žmogus vargiai gali pats nustatyti, kokioms žiedadulkėms jis alergiškas. Tam reikalingas specialus tyrimas, kurį atlieka gydytojas alergologas.

Vilkaviškiečiams, norintiems atlikti alergijos mėginius, taip pat nebereikia vykti į didžiųjų miestų ligonines. Alergologės kabinete yra visi pagrindiniai reagentai.

Vaikai serga dažniau

Gydytoja R. Dabulskienė pripažino, jog šienlige ypač dažnai skundžiasi vaikai, o ypač – paaugliai. Apklausos rodo, jog net 38 proc. paauglių prisipažino bent kartą gyvenime patyrę šienligės negalavimų, o 15–20 proc. ši liga jau diagnozuota.

Nors pastaruoju metu ligų priežastis medikai linkę suversti mūsų „chemizuotai“ mitybai ir užterštai aplinkai, vis dėlto reikia pripažinti, kad alergijos priežasčių reikia ieškoti ir genetikoje. Paprastai, jei alergija skundėsi vaiko tėvai ar seneliai, jis taip pat paveldi šį negalavimą.

Sezoninio šienligės paūmėjimo metu reikėtų vengti medaus ir kitų bičių produktų. Medžiams alergiški žmonės dažnai netoleruoja beržų sulčių, slyvų, persikų, abrikosų, vyšnių, trešnių, alyvuogių, obuolių, kriaušių, kivių, riešutų, morkų, kai kurių prieskonių (anyžių, kmynų). Alergines reakcijas gali sukelti net bulvės, pomidorai, agurkai, svogūnai.

Gali baigtis mirtimi

Gėlėms alergiškiems žmonėms nepageidautinas reakcijas gali sukelti saulėgrąžos ir jų aliejus, cikorijos, gėrimai, kuriuos gaminant naudojami pelynai (vermutai, balzamai), arbūzai, melionai, kai kurie prieskoniai (petražolės, kmynai, karis, pipirai, anyžiai, muskato riešutai, imbierai, cinamonas), ramunėlės, medetkos.

Gydytoja alergologė įspėja, kad šiltojo sezono metu alergiškiems žmonėms reikėtų saugotis ne tik žydinčių augalų, bet ir vabzdžių įkandimų. Po bičių įkandimo organizmo reakcija gali būti labai ūmi ir žmogų per kelias minutes netgi ištikti mirtis. Todėl važiuojantiems iškylauti bičių įkandimams alergiškiems žmonėms medikė rekomenduoja pasiimti vaistų, kad anafilaksinio šoko atveju vietoje būtų suteikta pagalba. Mat žaibiškai reagavus organizmui greitoji pagalba gali atvykti jau per vėlai.