Išreiškė pagarbą žuvusiesiems, gyviesiems dėmesio pristigo

Birutė NENĖNIENĖ

Pirmadienį rajono įstaigų vadovų pasitarime Savivaldybėje nuskambėjo padėka seniūnams, padėjusiems surengti Antrojo pasaulinio karo pergalės jubiliejinius minėjimus karių kapinėse, kur buvo pagerbta vos po keletą susirinkusių karo veteranų. Tačiau į gana gausų viso rajono karo dalyvių pagerbimo renginį, kur buvo teikiami Rusijos Federacijos jubiliejiniai medaliai, neatvyko nė vienas seniūnas, nė vienas Savivaldybės valdžios atstovas. O sunkiai judantiems senoliams surasta salė antrajame pastato aukšte.

Medaliai jų sulaukusiems

Gegužės 5 dieną pagerbti rajone gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių buvo atvykęs Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje vyresnysis patarėjas Levas Portnovas bei Vilniaus karinio istorinio susivienijimo „Pamiršti kariai“ narys Viktoras Orlovas.
Prieš įteikdamas jubiliejinius apdovanojimus, ambasados atstovas L. Portnovas Rusijos Prezidento vardu karo dalyviams pareiškė padėką už jų atliktą prieš 65-erius metus žygdarbį, parodytą drąsą, linkėjo dabar reikalingiausio dalyko – sveikatos.

65-erių metų pergalės Didžiajame Tėvynės kare proga medaliai įteikiami visiems gyviems karo dalyviams. Lietuvoje turėtų būti išdalyta apie keturis tūkstančius medalių. Mūsų rajone pagal pateiktus sąrašus atminimo medalius turėjo gauti 37 asmenys. Už kai kuriuos sunkiai sergančius senolius medalių atsiimti atėjo artimieji.

Paaiškėjus, jog ambasadai anksčiau pateiktuose sąrašuose esama kai kurių netikslumų, jos atstovas paprašė duomenis patikslinti ir pažadėjo, kad medaliai vėliau bus perduoti visiems, kurie turi dokumentus, liudijančius apie dalyvavimą kare.

L. Portnovas sakė, jog visoje Lietuvos Respublikoje, kur teko įteikti apdovanojimus karo dalyviams, vietos valdžia sutiko geranoriškai. Tačiau svečias korektiškai nutylėjo, kad mūsų rajone labai pritrūko šilumos ir dėmesio buvusiems frontininkams – jau paliegusiems, apkurtusiems, lazdelėmis pasiramsčiuojantiems garbaus amžiaus žmonėms. Renginyje nedalyvavo nė vienas valdžios atstovas.

Svečiai iš Rusijos Federacijos ambasados pasakė kelis sveikinimo sakinius, kiekvienam frontininkui įteikė po medalį ir padovanojo po gvazdiko žiedą.

Beje, karo veteranai nė žodeliu neprasitarė, kad jiems buvo sunku pasiekti susitikimo vietą – „Sodros“ salę, esančią antrame pastato aukšte. Frontininkai sakė, jog netgi ne medaliai jiems svarbiausia. Žmonės atėjo todėl, kad norėjo pabūti kartu, dar pasimatyti su įvairiuose rajono kampeliuose gyvenančiais tą pačią dalią jaunystėje patyrusiais likimo draugais.

Su viltimi

Antrajame pasauliniame kare žuvusiųjų atminimo ceremonijos gegužės 9-ąją buvo surengtos Vilkaviškio ir Kybartų karių kapinėse.

Vilkaviškyje jau keleri metai pagrečiui Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje paminėjimo dienai programą parengia Kultūros centras (scenarijaus autorė D. Kasulaitienė). Ir šįkart tautiniais rūbais pasipuošusių moksleivių skaitomą poeziją pakeitė birbynės melodija, buvo padėtos gėlės prie simbolinių žuvusiųjų kapų, pagarba išreikšta tylos minute.

Į susirinkusius žmones sveikinimo žodžiais kreipėsi Antrojo pasaulinio karo veteranų rajono tarybos pirmininkas M. Sabaliauskas, Vilkaviškio rajono Savivaldybės vicemeras J. Meškauskas. Atvykusiems keliems karo dalyviams buvo įteikta gėlių.

Vilkaviškio karių kapinėse šįkart susirinko šiek tiek daugiau žmonių nei ankstesniais metais, tačiau akivaizdžiai mažiau vyresniosios kartos atstovų – pačių karo dalyvių. Dauguma už juos jaunesnių vyrų ir moterų atnešė ryškiaspalvių pavasario žiedų iš savo darželių ir susimąstę, tylūs juos dėjo prie paminklų. Užklaustieji sakė, jog taip vykdo kare žuvusiųjų artimiesiems kažkada duotą pažadą – prisiminti…

Kuklus ir trumpas minėjimas karių kapinėse buvo užbaigtas prasmingais žodžiais apie tai, jog galbūt ne visos karo žaizdos suskaičiuotos, bet laikas jas apgydė ir liko tik randai. Ar verta dabar tas žaizdas skaičiuoti, ar tai padės mums gyventi? Juk tie, kurių žaizdos buvo per sunkios, jau miega amžinu miegu. O tie, kurie dabar gyvena ir ateis gyventi po mūsų, tegul tokių žaizdų nepajaus.

Bet apie praeities skausmą žinoti reikia. Reikia, kad svaigus žiedų žydėjimas ir saulėta gegužė sėtų viltį, jog kiekviena kita diena išauš taiki ir rami.