Orkestras minėjo jubiliejų

Eglė KVIESULAITIENĖ

Šeštadienį Kybartuose vyko didžiulė šventė – miesto simboliu tapęs pučiamųjų orkestras „Kybartai“ minėjo 50-ies metų jubiliejų.

Tiek svečių, kiek norėjo atvykti pagerbti savo orkestro ir jo ilgamečio vadovo maestro Antano Ziegoraičio, nebūtų tilpę net keliskart erdvesnėje patalpoje nei Kybartų kultūros centro salė. Mat vien orkestrantų, trumpiau ar ilgiau grojusių Kybartų orkestre, jubiliejiniam renginiui ruošęsis vadovas suskaičiavo per 1260. Dabar šie žmonės, kažkada didelę laisvalaikio dalį atidavę orkestro repeticijoms, išsibarstę ne tik po Lietuvą, bet ir po visą pasaulį. Į jubiliejinį renginį buvę orkestrantai atvyko iš Anglijos ir net JAV.

Nors 50 metų kolektyvui – įspūdingas laiko tarpas, palikęs gilų pėdsaką ne tik orkestrantų, bet ir viso miesto, rajono gyvenime, ilgametis orkestro vadovas A. Ziegoraitis sakė šįkart turėjęs tikslą dairytis ne į praeitį, o žvelgti į ateitį. Anot maestro, praeitį žinoti ir gerbti privalu, tačiau ateitis orkestrui – daug svarbesnė. Todėl ir į jubiliejinį renginį buvo kviesti šiuo metu orkestre grojantys muzikantai bei patys pirmieji orkestrantai – dabar jau solidaus amžiaus žmonės. Juk sukviesti visų norinčiųjų nebuvo jokių galimybių.

Svečiai galėjo žavėtis ne tik nuostabia orkestro muzika, bet ir grožėtis fotografijų paroda, džiaugtis orkestro iškovotais apdovanojimais, tarp kurių – vien pirmųjų vietų diplomai. Mat kybartiečiai visuomet siekė būti geriausi.

Šventės svečiai – kybartiečiai, Seimo nariai, Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijų atstovai, orkestrui nusipelnę žmonės – susidomėję žvelgė į muziejaus eksponatus. Tai – kelis dešimtmečius menantys Dainų švenčių ženkleliai, unikalios knygos, dovanotos orkestro vadovui (atkeliavusios
netgi iš Australijos), šventėse ir konkursuose pelnyti trofėjai.

Kiekvienam magėjo pavartyti orkestro garbės knygą, prie kurios gaminimo prisidėjo „Kybartų“ kolektyvą pamilę žmonės – medžio, odos apdirbimo meistrai. Į šią knygą įrašomi tik tie, kurie ypač nusipelnė orkestrui, pavyzdžiui, grojo jame ne mažiau kaip 25 metus. 19 labiausiai nusipelniusių orkestrui žmonių šventės metu buvo apdovanoti „Garbės orkestranto“ statulėlėmis.

Daugelio akys krypo į trofėjinį, 100 metų senumo instrumentą, kuriuo grota ir A. Smetonos laikų Lietuvoje, ir prieš du dešimtmečius atkuriant Nepriklausomybę. Šią dūdą, rastą vieno pajevoniečio palėpėje, restauravo pats A. Ziegoraitis. Dabar itin branginamu ir tausojamu istoriniu instrumentu grojama tik išskirtinėmis progomis. Šventės organizatoriai svečiams buvo parengę ir daugiau staigmenų: iš Lietuvos televizijos fondų pavyko gauti visus per tiek metų sukauptus „Kybartų“ orkestro vaizdo ir garso įrašus.

– Šiuo renginiu norėjome padėkoti visiems tiems, kurie daug padarė, kad orkestras atsirastų ir gyvuotų iki šių dienų, – sakė A. Ziegoraitis. – Juk savaime aišku, kad be kitų žmonių – valdžios, bendruomenės, rėmėjų, visų kybartiečių ir vilkaviškiečių, kurie mums padėjo, – vienas Ziegoraitis ar kitas vadovas orkestro nebūtų nei sukūręs, nei išlaikęs. Jei visi norėsime ir padėsime vieni kitiems, orkestras gyvuos ir toliau. Tai kas, kad kasmet orkestras praranda dešimtis muzikantų: baigę mokyklą jaunuoliai išvyksta studijuoti, kažkas išteka ir gimdo vaikus, kažkas išeina į užtarnautą poilsį. Tai natūralus procesas ir mes tam ruošiamės.

Džiaugiasi širdis, kai nedidelėje Kybartų kultūros centro scenoje vienu metu sustoja beveik du šimtai muzikantų. Tokiomis minutėmis net neabejoji, kad Kybartuose orkestras gyvuos dar ilgai, ir tai – mūsų visų bendro darbo vaisius.