Nauja specialistė svajoja įrengti parką

Eglė KVIESULAITIENĖ

Praėjo mėnuo nuo tos dienos, kai laimėjusi konkursą į Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės vietą Savivaldybės gydytoja pradėjo dirbti medikės, pedagogės ir vadybininkės diplomus turinti Dženita SABAŠINSKIENĖ. Naujosios valdininkės paprašėme pasidalyti pirmaisiais darbo įspūdžiais ir ateities planais.

– Visą gyvenimą dirbote labai įtemptą ir „gyvą“ medikės darbą greitosios pagalbos tarnyboje. Dabartinio Jūsų darbo objektas – ne ligoniai, o „popieriai“. Ar jau spėjote persiorientuoti?

– Greitosios pagalbos felčere išdirbau 18 metų. Labai mylėjau savo darbą ir dabar myliu, nuolat apie jį pagalvoju. Kai gatvėje išgirstu kaukiančią greitosios pagalbos sireną, širdis suvirpa. Matyt, dalis manęs dar ten likusi. Tačiau esu iš tų žmonių, kurie stengiasi eiti į priekį. Nuo mokyklos laikų svajojau tapti gydytoja. Bet tais metais, kai ją baigiau, į Medicinos institutą buvo didžiulis konkursas. Kai nepavyko įstoti, pasirinkau medicinos felčerės specialybę Prano Mažylio medicinos mokykloje. Ją baigusi pradėjau dirbti Vilkaviškio ligoninės Priėmimo skyriuje – lydėdavau greitosios pagalbos automobiliu į Kauno medicinos universiteto klinikas pervežamus sunkius ligonius. Tada dar nebuvo atskiros greitosios pagalbos tarnybos.

Dirbdama felčere įstojau į Kūno kultūros institutą ir jį baigiau. Gal iš šalies tai atrodo keistokai, bet tuomet į šį institutą ketino stoti mano vyras, o aš jį „palaikiau“. Visada buvau sportiška, užsiimdavau lengvąja atletika, be to, mano mama visą gyvenimą dirbo kūno kultūros mokytoja. Todėl man tai nebuvo svetima. Tačiau mokytojauti teko tik tris dienas – likau dirbti medike. Vis dėlto svajojau turėti aukštąjį medicininį išsilavinimą, todėl Medicinos universitete įstojau į magistrantūrą ir šiemet baigiau visuomenės sveikatos vadybos studijas. Dirbdama Vilkaviškio PSPC Greitosios pagalbos tarnyboje, pastaraisiais metais ėjau ir antraeiles pareigas Marijampolės greitosios pagalbos stotyje. Ten dirbau audito grupės vadove, tad „popierinio“ darbo jau „ragavau“ ir anksčiau.

Savivaldybės administracija man leido po darbo valandų užsiimti medicinos auditorės veikla, todėl porą kartų per savaitę nuvažiuoju ir į Marijampolę. Tad su „greitąja“ galutinai neišsiskyriau, nors, prisipažinsiu, „popieriniame“ darbe pasiilgstu ankstesnės veiklos „adrenalino“.

– Kokie darbai naujose pareigose Jus pirmiausia užgriuvo?

– Jau kurį laiką Savivaldybė neturėjo šias pareigas einančio žmogaus, todėl kiti skyriaus specialistai, būdami daugiau atsakingi už socialinės paramos problemas, stengėsi, kiek pajėgdami, spręsti ir sveikatos priežiūros reikalus. Pirmą darbo dieną gavau penkis segtuvus su įvairiais dokumentais ir pradėjau gilintis. Susipažinau su mano veiklai svarbiais rajono Tarybos sprendimais, kitais dokumentais, būsimais projektais ir t. t. Iškart atkreipiau dėmesį, jog Savivaldybės interneto puslapyje visai nėra informacijos, susijusios su sveikatos priežiūros specialisto veikla. Todėl pirmiausia ėmiausi rūpintis, kad būtų paskelbta informacija apie rajono sveikatos priežiūros įstaigas, kokiais klausimais galima kreiptis į Savivaldybės sveikatos priežiūros specialistą ir kokias funkcijas jis atlieka. Daugelis dar nežino, jog Savivaldybė sudariusi sutartį su Šakių visuomenės sveikatos biuru. Nuo birželio 1 d. rajone dirbs specialistas, kuris atliks visuomenės sveikatos stebėseną, t. y. analizuos, kokiomis ligomis dažniausiai serga mūsų rajono žmonės, kokios mirtingumo priežastys, kokios prevencinės priemonės reikalingos ir t. t. Gavę tyrimo rezultatus, galėsime atkreipti dėmesį į tai, kuria žmonių sveikatinimo linkme dirbti. Šią informaciją skelbsime tinklalapyje.

Netrukus svarstysime įvairių rajono įstaigų pateiktus visuomenės sveikatinimo projektus, kuriuose dalyvauja ne tik sveikatos priežiūros įstaigos, bet ir mokyklos. Dalyvaujame monitoringe, pagal kurį 8 kartus per maudymosi sezoną bus tiriamas dviejų ežerų – Vištyčio ir Paežerių – vandens užterštumas. Vykdysime triukšmo stebėseną, rajone jau yra patvirtintos „tylos zonos“. Savivaldybių asociacija siūlo dalyvauti bendrame visuomenės sveikatos stiprinimo projekte su Belgija, pagal kurį iš struktūrinių fondų būtų galima gauti lėšų, pavyzdžiui, dviračių takeliams, parkui ar net baseinui įrengti. Parengėme dokumentus ir laukiame atsakymo, ar pakliuvome tarp „laimingųjų“. Žodžiu, veiklos tikrai yra.

– Paskelbus informaciją, kad konkursą laimėjo nauja specialistė, redakcijoje sulaukėme piktokų skambučių – neva felčerės išsilavinimą turinti medikė negali vadintis Savivaldybės gydytoja…

– Mano pareigybė, kaip sakiau, vadinasi Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė. Taip ir prisistatau. Pareigybės aprašyme yra nurodoma, jog mano pareigos prilyginamos savivaldybės gydytojo pareigoms. Neturiu konkretaus gydytojos išsilavinimo, todėl tikrai nepretenduoju būti vadinama „daktare“. Tačiau mano medicininis vadybinis magistro laipsnis atitiko šiai pareigybei keliamus reikalavimus. O Savivaldybės gydytoja – žmonėms paprastesnis, įprastesnis pavadinimas, todėl dažnai taip ir pavadina. Kai kam nors kyla klausimų, kartais pajuokauju, kad neverta baimintis, nes Savivaldybės darbuotojų gydyti tikrai neketinu. Tačiau prireikus suteikti skubią medicininę pagalbą tikrai galėčiau – tai dariau beveik du dešimtmečius.

– Jūsų „pirmtakai“ buvo labai skirtingi: Savivaldybės gydytojos S. Einikienės darbas įsiminė kaip labai viešas, matomas, o pastaruoju metu šias pareigas ėjęs A. Mozūraitis buvo tarsi nepastebimas valdininkas. Kokiu pavyzdžiu ketinate sekti Jūs?

– Paprasčiausiai stengsiuosi, kad žmonės matytų mano darbo naudą, pajustų, jog Savivaldybėje yra toks specialistas ir jo darbas reikalingas visam rajonui, gyventojams, o ne tik popierinėms ataskaitoms. Jau turiu planų ir svajonių. Labai norėčiau pasiekti, kad mieste būtų įrengtas poilsio parkas šeimoms, vaikams su žaidimų aikštelėmis, suoleliais, kad žmones trauktų į šį gamtos kampelį, būtų kur praleisti laisvalaikį. Gal tada sumažėtų ir žalingų įpročių, gyventojai išmoktų ilsėtis ir taptų sveikesni. Labai džiaugsiuosi, jei šią svajonę pavyks įgyvendinti.