Išsėtinė sklerozė – jaunų žmonių liga

Eglė KVIESULAITIENĖ

Į „Santakos“ redakciją kreipęsis Lietuvos neurologų asociacijos narys Edvardas PAŠKEVIČIUS mūsų rajono gyventojus norėjo informuoti apie klastingą, jaunus, darbingus žmones vis dažniau užklumpančią ligą – išsėtinę sklerozę. Nors ji nepagydoma, laiku sužinoti diagnozę ir pradėti gydytis – labai svarbu.

– Kokia tai liga ir kas ja gali susirgti?

– Tai jaunų ir darbingų žmonių liga – taip trumpai išsėtinę sklerozę galėtų pavadinti dauguma medikų. Tačiau visuomenėje ši liga dažnai suvokiama klaidingai, ir neretai išgirstas ar perskaitytas žodis „sklerozė“ kelia asociacijas su atminties negalavimais, senatve. Tokia nuostata nėra teisinga, nes terminas „sklerozė“ reiškia irimą, kuris gali atsirasti bet kurioje organizmo sistemoje. Išsėtinė sklerozė yra dažniausia netrauminė centrinės nervų sistemos, t. y., galvos smegenų ir nugaros smegenų liga.

Ji paprastai pasireiškia žmonėms nuo 20 iki 40 metų, tačiau gali prasidėti ir jaunesniems ar vyresniems. Išsėtinė sklerozė dukart dažniau pasireiškia moterims nei vyrams.

– Kokie pirmieji išsėtinės sklerozės simptomai?

– Išsėtinė sklerozė dažnai vadinama klastinga liga dėl to, kad neturi nė vieno išskirtinio požymio, kuris yra būdingas tik jai. Pirmieji simptomai gali būti laikinas vienos akies regos sutrikimas, galūnių tirpimas, nusilpimas, pusiausvyros sutrikimai. Tai gali pasikartoti keletą kartų per metus ar kartą kitą per kelerius metus. Po šių sutrikimų pažeistos funkcijos gali ir iki galo normalizuotis, tačiau tai nereiškia, kad liga pasitraukė.

Svarbu žinoti, kad kiekvienam ligoniui simptomai pasireiškia individualiai. Kartu su regėjimo, jutimo, motoriniais ar pusiausvyros sutrikimais gali pasireikšti greitas nuovargis, nuotaikų kaita, depresija, pasunkėjęs mąstymas, neaiški kalba, šlapinimosi, tuštinimosi ar lytinės funkcijos sutrikimai.

Skiriamasis išsėtinės sklerozės požymis yra naujo simptomo atsiradimas ar senojo pasikartojimas, užsitęsęs ilgiau nei 24 valandas. Dažniausiai simptomai išryškėja per kelias dienas, išlieka 3–4 savaites ir apytikriai po mėnesio išnyksta.

– Kaip diagnozuojama ši klastinga liga?

– Nors išsėtinė sklerozė nėra išgydoma liga, tačiau labai svarbu ją diagnozuoti kuo anksčiau, nes tai leidžia parinkti tinkamiausią gydymą ir pristabdyti ligos progresavimą. Pavėluotai pradėjus gydymą išauga neįgalumo tikimybė.

Šį negalavimą gali pastebėti šeimos gydytojai ir okulistai. Bendrosios praktikos gydytojas, įtariantis pacientui išsėtinę sklerozę, siunčia neurologo apžiūrai. Liga diagnozuojama išsėtinės sklerozės centruose, esančiuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Diagnozė patvirtinama, kai pacientas yra nuodugniai ištirtas ir jam atlikti visi būtini tyrimai, parodantys nervus apsaugančios medžiagos (mielino) irimo sukeltus pakitimus galvos smegenyse.

– Ar išsėtinė sklerozė – mirtina liga?

Yra keturios išsėtinės sklerozės formos. Recidyvuojanti-remisinė yra dažniausiai pasitaikanti forma, kuri prasideda 80 proc. susirgusiųjų. Ši forma būna tik ligos pradžioje, vėliau ji pereina į antrinę progresuojančią. Pirminėje stadijoje net kelerius metus gali visiškai nebūti simptomų, tačiau paūmėjimai yra neprognozuojami ir gali pasireikšti bet kada. Nauji ar jau anksčiau buvę ligos požymiai gali atsirasti staiga, trukti keletą dienų ar savaičių ir po to vėl išnykti. Laikui bėgant, išsėtine skleroze sergantiems žmonėms simptomai ir negalia vis stiprėja.

Pirminė progresuojanti išsėtinės sklerozės forma yra labai reta ir pasireiškia tik 10 proc. sergančiųjų. Nuo pat ligos pradžios būdingas nuolatinis progresavimas. Simptomai ryškėja ir negalia laipsniškai didėja.

Gerybinė išsėtinė sklerozė pasireiškia vienu nedideliu paūmėjimu ir galimu vienu papildomu atkryčiu. Po to pacientas pasveiksta iki galimo antrojo paūmėjimo, kuris gali nepasireikšti net 20 metų. Vis dėlto ir gerybinė forma galiausiai pradės progresuoti.

Nors iki šiol išsėtinė sklerozė yra nepagydoma liga, vis dėlto gyvenimo trukmei įtakos turi nedaug – sergantieji gali sulaukti gilios senatvės.