Lietuvą galėtų išgelbėti sėklinė bulvininkystė

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Tokios nuomonės buvo į surengtą „Bulvių dieną“ Šakių rajone iš Olandijos atvykęs šių daržovių veislininkystės specialistas, atstovaujantis firmai IPM.

Praeitą penktadienį UAB „Šaka“ bulvių augintojus ir visus, kurie kaip nors savo veiklą sieja su bulvininkyste, sukvietė tam, kad pristatytų naujas bulvių veisles, aptartų šių šakniagumbių auginimo aktualijas. Bendrovės vadovas Juozas Pukelis sakė, jog šio seminaro tikslas – parodyti, ką šiuo metu augina viena iš šalies sėklinių bulvių augintojų lyderių „Šaka“, pasidalyti vieni kitų patirtimi, apžvelgti bulvininkystės tendencijas tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.

Šįmet UAB „Šaka“ pradėjo bendradarbiauti su naujas bulvių veisles išvedančia ir konkretiems pasaulio regionams ją pritaikančia airių firma IPM, kuri turi savo filialus Škotijoje ir Olandijoje. Pastarojo filialo atstovas kaip tik ir lankėsi seminare bei pasakojo bulvių augintojams apie naujas šių augalų veisles, kurios tiktų ir Suvalkijos regionui. Keletą veislių olandas pristatė 30 hektarų lauke Lukšių seniūnijoje, kur vyko praktinis seminaras. Čia auga net 19 rūšių veislinių bulvių sėkla – nuo ankstyvųjų iki pačių vėlyviausių. Kiekvieną jų pristatė UAB „Šaka“ agronomas Jonas Valaitis. Susidomėjusieji turėjo galimybę įsitikinti, kokia veislė kaip auga, kuri yra našiausia, pačiupinėti bulves savo rankomis. Po pristatymo seminaro dalyviai pasivaišino didžkukuliais iš „Presto“ veislės bulvių, kurias užaugino patys renginio organizatoriai.

Pasak J. Pukelio, šie metai – ypač sudėtingi, tačiau turėtų būti pelningi, jei lietuviai žemdirbiai sugebės pasinaudoti situacija. Dėl pražūtingos sausros didelės dalies bulvių derliaus į pasaulinę rinką netieks Rusija, Ukraina ir Lenkija. UAB „Šaka“ direktorius pabrėžė, kad nors su ūkininkais bendrovė yra savotiški konkurentai, tačiau reikia laikytis išvien. Mūsų valstybė nėra didelė, tad priauginti bulvių savajai rinkai galima užtektinai ir netgi diktuoti rinkos kainas. Tačiau dar nebuvo metų, kad pavasarį nesibaigtų bulvių atsargos. Tada rinkoje atsiranda užsieninių daržovių, kuriomis iš inercijos prekiaujama ir vėliau, ūkininkams patiems pradėjus kasti bulves. Tai, direktoriaus nuomone, lemia keletas dalykų: susiskaldę veikdami vietinėje rinkoje Lietuvos bulvių augintojai dažnai paklūsta vienadienės rinkos dėsniams. Užuot palaukę tinkamo momento, realizuoja savąją produkciją tokia kaina, kokią jiems diktuoja supirkėjai.

To, kas kiekvienais metais užauginama Lietuvoje, vietinei rinkai reikia kiek daugiau nei pusės. Tad seminaro pabaigoje, kalbantis su bulvių veislininkystės specialistu iš Olandijos, nuskambėjo teiginys, kad šalies ūkininkus gali išgelbėti gerų veislių bulvių sėklos auginimas ir jos eksportas. Lietuvoje gerai išvystyta logistika, o visai šalia yra tokia galiūnė vartotoja kaip Rusija, kurioje šių šakniagumbių sėklininkystė – ne pati stipriausia sritis.

Firma IPM jau pradėjo dirbti su Šakių ūkininkais ir šįmet pasodino keleto veislių bulvių J. Valaičio laukuose norėdama ištirti, kokios iš jų tinka Lietuvos rinkai, ir galbūt išvesti naujų. Olandai neatmeta galimybės vėliau bendradarbiauti ir su Vilkaviškio rajono bulvių augintojais.

Nors pastaruoju metu Europoje ir Lietuvoje bulvienojų plotų ir šių daržovių augintojų mažėja, bet derlius sparčiai auga. Pasak J. Pukelio, dar prieš 4–5 metus iš 1 ha būdavo prikasama po 8–10 t šakniagumbių, o pastaruoju metu iš to paties ploto gaunama vidutiniškai 18 ar net 26–30 tonų.

Šiemet žemdirbiai ankstyvąsias bulves kasti pradėjo vos pasibaigus pernykštei produkcijai, maždaug birželio viduryje. Pačios pelningiausios būna būtent pirmos ankstyvosios bulvės, vėliau rinką užpildo smulkūs augintojai, kurie bulves parduoda turguose.