Liepos 9 dieną Vilkaviškio „Senų vežimų“ klubo nariai su „Cadillac“ (1979 m.) ir „VW Kafer“ (1970 m.) automobiliais pajudėjo Marijampolės link. Čia laukė dar vienas senas „Cadillac’as“ (1968 m.) iš Kazlų Rūdos. Kalvarijoje prisijungė „Moskvič-412“ (1979 m.) ekipažas iš Kauno – ir nedidelė keturių senų automobilių kolona pajudėjo į Lvovą. Šiame Ukrainos mieste buvo švenčiama 50 metų sukaktis, kai nuo Zaporožės gamyklos konvejerio nuriedėjo pirmasis „kupriukas“ – ZAZ-965.
Didžiausias nepatogumas kelyje buvo aukštesnė nei 30 laipsnių oro temperatūra ir beveiki iki 60 laipsnių įkaitęs asfaltas. Nuvažiavus daugiau kaip 400 km, Liublino mieste aukštos temperatūros neatlaikė „VW Kafer“ – perkaito jo variklis. Laimė, kad suveikė apsauginė relė ir automatiškai išjungė variklį. Atvėsus seno „vežimo“ širdelei, kolona judėjo toliau.
Ukrainos „Zaz-Kozak“ klubas iš anksto buvo pasirūpinęs mūsų leidimais kirsti Lenkijos ir Ukrainos sieną be eilės. Apie lietuvių automobilininkų atvykimą Ukrainos muitinę informavo pats šios šalies Ministras Pirmininkas, tad iš pasieniečių ir muitininkų sulaukėme ypatingo dėmesio. Skirtingai nei Lenkijoje, kur buvo iškilę nesklandumų, Ukrainos sieną kirtome labai greitai.
Vėlai vakare mus Lvove pasitiko „Zaz-Kozak“ klubo nariai. Žmonės ten labai draugiški, pamatę papuoštus lietuviškomis trispalvėmis bei klubo vėliavėlėmis „amerikonus“ šypsodamiesi mojavo rankomis.
Liepos 10-ąją zaporožiečių gamintojai iš Ukrainos susirinko Lvovo mieste atšvęsti ukrainietiško automobilio ZAZ-965 penkiasdešimtąjį gimtadienį. Į svečius pas „Zaz-Kozak“ klubą atvyko draugai iš Vokietijos, Lietuvos, Lenkijos ir pačios Ukrainos. Lvovo senamiestyje, Rotušės aikštėje, buvo eksponuojami tiek originalūs, tiek perdaryti ukrainietiški „kupriukai“ bei kiti seni automobiliai.
Šventinėje buvo paruošta didelė programa vaikams. Lvovo apskrities internatinių mokyklų auklėtiniams parodytas teminis lėlių teatro spektaklis, mokantis kelių eismo taisyklių. Po to vaikai spalvino ZAZ automobilių modeliukus. Labiausiai vykę darbeliai buvo padovanoti ZAZ gamyklos veteranams, gaminusiems pirmuosius „kupriukus“. Pats maloniausias dalykas buvo zaporožiečio formos 50 kilogramų torto pjaustymas ir dalybos likimo nuskriaustiems vaikams. Beje, jų buvo apie 300. Šventinį „Zaztortą“ pirmas pradėjo pjaustyti vyriausiasis Lvovo apskrities kelių inspektorius Vasilijus Sotresenija.
Iš čia duotas tarptautinio zaporožiečių žygio startas. Kolona pajudėjo Chorticijos salos link, maršruto ilgis Ukrainos bei Krymo keliais – 3333 km.
Šventės metu buvo numatyta pasirašyti draugystės bei bendradarbiavimo sutartis tarp Ukrainos, Rusijos ir Lietuvos automobilininkų klubų.
Žurnalistai iš Ukrainos televizijos domėjosi Lietuvos gyvenimu, klausinėjo apie senovinės technikos klubus, teiravosi, ar dar yra išlikę Lietuvoje „kupriukų“. „Ukraina turi savo nacionalinį automobilį – zaporožietį, o koks nacionalinis automobilis Lietuvoje?“ – klausė žurnalistai. Vytas Mašanauskas šmaikštaudamas atsakė, kad tai – „VW Golf“.
„Zaz-Kozak“ klubas „Senų vežimų“ nariams surengė ekskursiją po Lvovo senamiestį. Nors jis pasirodė gana apšiuręs, bet mes čia jautėmės puikiai.
Kas yra buvę Vienoje, tie sako, kad šis senamiestis turi panašumų su Austrijos sostine.
Vienoje senamiesčio kavinių mūsų klubo narys Petras Žilionis, grodamas šimtamečiu pianinu, kartu su Janina Liepiniene sudainavo ukrainiečių liaudies dainą „Cervona ruta“ ir sulaukė kavinės lankytojų ovacijų. Ukrainiečiai buvo nustebę, kad lietuviai dainavo ukrainietiškai prieš šimtą metų sukurtą dainą.
Grįždami namo už likusius ukrainietiškus pinigus prisipirkome saldžių arbūzų. Kertant sieną pareigūnai buvo nustebę, kad mūsų senų automobilių bagažinės buvo prikimštos šių vaisių. Juk iš Ukrainos keliauninkai paprastai veža „gorilką“ – tradicinį stiprųjį ukrainietišką gėrimą…
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.