Kristina VAITKEVIČIENĖ
Keturi Tomai – Kauneckas, Juodaitis, Bauras ir Juškaitis, fotografijos pradmenis gavę Vilkaviškyje, išplaukė į platesnius vandenis ir tapo Lietuvoje pripažintais fotografais.
Pradžia – čia
Visi keturi bendravardžiai skirtingo amžiaus vaikinai – Tomas Kauneckas, Tomas Juodaitis, Tomas Bauras ir Tomas Juškaitis – teigia niekada nepamiršią, kad jų pradžia čia, Vilkaviškyje, Jono Juškevičiaus vadovaujamame Vaikų ir jaunimo centro fotografijos būrelyje.
Nors vėliau talentingi auklėtiniai savo piešimą šviesa (gr. fotografija – piešimas šviesa) tobulino didmiesčiuose, tačiau radę laisvą valandėlę jie, dabar jau žinomi fotografai, visada skuba aplankyti savo pirmojo mokytojo.
Pirmasis Tomas – žvaigždė
Trisdešimtmetį peržengęs Tomas Kauneckas – žinomas mados ir reklamos fotografas, įkūręs fotostudiją „Ciklopas“. Pradėjęs „Verslo žinių“ dienraštyje, vėliau dirbęs įvairiems žurnalams, dabar jis vadinamas brangiausiai apmokamu profesionalu. Keletą kartų Tomas yra laimėjęs Spaudos fotografų klubo „Auksinio kadro“ apdovanojimą kategorijoje „Spindesys“.
Šį jauną, bet jau daug pasiekusį buvusį mokinį J. Juškevičius vadina „savo žvaigžde“ ir „pirmuoju“ Tomu. Jis visada laukiamas svečias ne tik fotostudijoje, bet ir vadovo namuose. O čia T. Kauneckas užsuka, kai tik turi laisvo laiko.
Užgriūva visa trijulė
– Neseniai buvo atvažiavę visi trys Tomai: Kauneckas, Bauras ir Juškaitis, – pasakojo vadovas. – Atlėkė iš Vilniaus pas mane į sodą prie ežero išsimaudyt ir išskubėjo atgal.
Jie dažnai mane aplanko: pabūna, pašnekame, kartais lieka nakvoti su palapinėmis. Aplink sodo namelį susikuria tikras miestelis. Atvažiuoja su šeimomis, o paskutinį sykį buvo atvykę su visa „Ciklopo“ komanda.
Birželį čia šventėme ir „mažojo“ Tomo dvidešimtmetį. Padarėme jam siurprizą – jubiliato garbei sode dukart iššoviau iš savadarbės patrankos. Tai simbolizavo du jo išgyventus dešimtmečius.
Visi Tomai man kaip vaikai, visada jų laukiu. Kažkada anksčiau aš juos mokiau, o dabar pats konsultuojuosi, kokią aparatūrą geriau pirkti, kur įsigyti ir panašiais klausimais.
Iškilęs padeda kitiems
T. Kauneckas, pirmasis įsitvirtinęs sostinėje, dar ir dabar padeda gabiems Vilkaviškio būrelio vaikams. Taip atsitiko ir su ketvirtuoju Tomu. Iš pradžių, dar būdamas Vilkaviškio „Aušros“ vidurinės mokyklos mokiniu, T. Juškaitis buvo T. Kaunecko asistentu ir… nešiojo kavą fotografuojamoms žvaigždėms bei savo viršininkui. Dabar vaikinukas mokosi fotografijos Anglijoje, Midlsekse, ir šiuo metu dirba kartu su žymiu žvaigždžių fotografu, pas kurį anksčiau buvo mėnesiui priimtas asistentu.
„Mažasis“ Tomas – užsienyje
Į Lietuvą dvidešimtmetis vaikinas grįžti nesiruošia, nes čia jam – „per maži vandenys“. T. Kauneckas pats įkalbėjo „mažąjį“ Tomą dingti iš šalies, nes perspektyvų Lietuvoje – mažai, o likti kažkieno asistentu ar bandyti konkuruoti nedidelėje rinkoje – menka paguoda didelių ambicijų turinčiam jaunuoliui.
– Aš ir pats supratau, kad čia – ne mano vieta, – pasakojo paatostogauti į Vilkaviškį grįžęs T. Juškaitis. – Smagu pabūti namuose, aplankyti mamą, draugus, vadovėlį (taip būrelio auklėtiniai vadina vadovą Joną Juškevičių), bet perspektyvos kūrybai ir darbui – tik ten.
Pasak Tomo, Londone studentai, dar tik bręstantys kaip fotografai, turi tokias kūrybines sąlygas ir galimybes, apie kokias Lietuvoje net patys geriausi profesionalai nesvajoja. Tai ir buvo didžiausias stimulas įstoti ir mokytis būtent ten.
Veržiasi į pasaulį
Tomas pasakojo, kad Anglijoje jis džiaugiasi galėdamas naudotis nepaprastai modernia Midlsekso mokyklos fotostudija, naujausiomis technologijomis, o dabar – dar ir pamatyti žymiausio pasaulyje žvaigždžių fotografo, dirbusio su Maiklu Džeksonu, Leidi Gaga, Šakira ir kt., darbo virtuvę.
– Gali būti, kad jis „perspjaus“ ir mūsų pirmąjį Tomą, – paklaustas apie „mažąjį“ Tomuką šypsojosi J. Juškevičius. – Vaikis turi ambicijų, o svarbiausia – nebijo darbo. Kai mokėsi pas mane, tai ateidavo ne dukart per savaitę, o kiekvieną dieną. Ir vis klausdavo: „Ką šiandien veiksim, vadovėli?“ Man patiko tas jo noras, leisdavau naudotis viskuo, ką turėjau.
Palinko į spaudą
Pasak vadovo, toks pats buvo ir Tomas Bauras. Viskuo domėjosi, stebėjosi, dirbo ir to norėjo. Fotografija susidomėjo būdamas vos trylikos metų, nes susižavėjo galimybe atvaizduoti tikrovę būtent taip, kaip ją mato pats. Nuo tada tai tapo ne tik pomėgiu, bet ir darbu bei gyvenimo aistra. Iš Vilkaviškio Tomas taip pat pateko į T. Kaunecko rankas ir sulaukė pagalbos.
T. Bauras netruko rasti savo vietą sostinėje – nuo 2006 m. jis dirba dienraščio „Lietuvos rytas“ fotografu. Tais pačiais metasi Tomas tapo „Auksinio kadro“ laimėtoju. Prieš tai jis dirbo naujienų agentūroje ELTA bei dienraštyje „Lietuvos žinios“.
Kaip sako pats, nors tikrai pasiilgsta gimtojo miesto ir norėtų dažniau atvažiuoti pas vadovėlį, susitikti su draugais, bet laiko tam rasti pastaruoju metu sekasi labai sunkiai. Fotografą įsuko didmiesčio gyvenimas, darbas ir šeima, kuri neseniai pagausėjo. Tomas su žmona susilaukė antrojo kūdikio.
Tačiau kontaktai su J. Juškevičiumi nenutrūksta, dažnai bendraujama telefonu. Nors susitikimai retėja, bet jų vis dar pakanka, kad išliktų šiltas bendravimas.
Mažiausia žinių vadovas J. Juškevičius turi apie trečiąjį savo Tomą – T. Juodaitį. Vaikinas taip pat sėkmingai darbavosi spaudos leidiniuose. Jaunas fotografas nuo paauglystės dalyvavo įvairiuose mokinių fotografijų konkursuose ir laimėdavo prizines vietas. Dabar su juo ryšys nutrūkęs. Vadovas sakė girdėjęs, jog T. Juodaitis išvažiavęs dirbti kažkur į užsienį.
Talentai dar neišsisėmė
– Yra gerų, talentingų vaikų ir dabar, – sakė vadovas. – Keturi dabartiniai mano auklėtiniai, manau, irgi daug pasieks, jei tik turės tokio noro ir nebijos dirbti. Labai džiaugiuosi savo mokiniais Rimvydu Gudeliausku, Evaldu Kasnausku, Agne Anisimavičiūte, Viktorija Kilikevičiūte. Buvę mano mokiniai Eglė Vyšniauskaitė ir Aistis Byla jau mokosi Vilniuje fotografijos, neblogų rezultatų tikiuosi ir iš Sauliaus Lukoševičiaus. Per beveik 18 metų, manau, išaugo neblogų vaikų. Ir tai – ne mano nuopelnas, o jų dideli norai ir sunkus darbas.
Šalia kabineto kultūros rūmuose kažkada įsirengėme fotostudiją, kur vaikus mokau žaisti su šviesomis, atrasti apšvietimo kampų pliusus ir minusus. Gaila, kad šios studijos galime greitai netekti, nes Kultūros centras žada ją pasiimti savoms reikmėms. O mūsų būrelis priklauso Vaikų ir jaunimo centrui. Deja, ten tinkamų patalpų nėra. Gali būti, jog vaikai neteks galimybės mokytis „gyvai“, patys atrasti įvairius rakursus ir savo stilių. Teks dėstyti sausą teoriją ir galbūt kiek pafotografuoti lauke.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.