Praėjusi žiema buvo kaip niekad sunki mūsų šalies bei rajono bitininkams: dėl šalčio bei užklupusių ligų išmirė didelė dalis bičių šeimų. Nepaisant to, baigiantis vasarai dauguma bitininkyste užsiimančių rajono gyventojų tikina, kad jiems iš esmės pavyko atsigauti po žiemą patirtų nuostolių.
Išmirė beveik pusė bičių
„Šią žiemą dėl ypač didelių šalčių bites išnaikino įsiveisusios erkės. Pats netekau 26 iš 60 turėtų šeimų“, – pasakojo Šeimenos seniūnijos Obelupių kaimo gyventojas Juozas Strokas. Panaši situacija, pasak Vilkaviškio rajono bitininkų draugijos pirmininko Sigito Jašinsko, ištiko ir kitus mūsų krašto bitininkus.
Daugelis neteko apie 40 proc. savo bičių šeimų. Daugiausiai tam įtakos turėjo varaozės erkės, tačiau šiemet pasireiškė ir nauja, priešnuodžių neturinti liga – nuzema cerana. Tai iki šiol negirdėta nuzematozės atmaina, dėl kurios bitės sparčiai nyksta.
Tačiau šiuo metu dauguma rajono bitininkų jau yra susigrąžinę prarastas šeimas.
„Dabar jau turiu 20 iš 26 prarastų šeimų. Galėčiau susigrąžinti ir visas likusias, bet tada likčiau beveik be medaus. Norint vietoj išmirusios šeimos įkurdinti kitą, reikia kurią nors senąją skelti į dvi ar tris dalis. Tokiu atveju, šeimose sumažėjus bičių skaičiui, kurį laiką sumažėja ir jų darbo jėga bei našumas“, – paaiškino J. Strokas.
Kainos išaugo
Kadangi ne tik rajone, bet ir visoje Lietuvoje po žiemos smarkiai sumažėjo bičių kiekis, logiška, jog ir medaus šiemet yra išgaunama daug mažiau. Dėl šios priežasties pakilo jo kainos. Dar pernai už pusę litro medaus turguje buvo prašoma 7–8 litų. Šiemet kainos už tą patį kiekį išaugo beveik dvigubai – iki 12–14 litų.
„To dar niekada nebuvo. Net didžiausiuose supirkimo punktuose šiemet mokama per 10 litų už kilogramą, o ankstesniais metais gaudavome vos po 5 Lt. Tačiau išaugsiančias kainas buvo galima prognozuoti“, – teigė J. Strokas.
Kaip dar vieną kainų kilimo priežastį S. Jašinskas įvardijo pristabdytą medaus įvežimą iš kitų šalių. Pasak pašnekovo, iki šiol daugiausiai medaus į Lietuvą būdavo įvežama iš Kinijos bei Argentinos. Tačiau pastaruoju metu ES uždraudė į jos šalis įvežti medų iš Kinijos, o Argentinoje žiemą išmirė labai daug bičių, todėl importuojamo medaus kiekis stipriai sumažėjo. „Nepaisant visko, visi ekspertai rekomenduoja naudoti tik savo šalyje išgautą medų, prie kurio žmogaus organizmas geriausiai prisitaiko. Jei medaus įvežimas iš kitų valstybių dar labiau sumažėtų, mūsų rajono bei šalies bitininkams atsirastų didžiulės galimybės plėstis“, – svarstė S. Jašinskas.
„Labai džiaugiuosi pakilusiomis kainomis. Kadangi mano bitės beveik visos išliko, tai išgaunamo medaus kiekis beveik nesumažėjo“, – teigė Ignas Bačinskas. Vyras nenorėjo tiksliai pasakyti, kokį kiekį medaus šiemet pririnko, tačiau atskleidė, jog iš vienos šeimos prikopinėja iki 100 kg (rajono vidurkis siekia vos 35–40 kg). Iš viso Uosių kaimo gyventojas šiuo metu laiko 48 šeimas, o seniau, kaip pats prisipažino, jų turėdavo daugiau nei šimtą.
Nors šiemet išgauto medaus kiekis yra daug mažesnis nei pernai, jo paklausa rinkoje yra išaugusi. Pasak S. Jašinsko, ypač bičių medus buvo paklausus žiemą, kai Europą gąsdino kiaulių gripo epidemija. „Žmonės pirko medų kaip vieną iš galimų apsisaugojimo nuo viruso priemonių“, – aiškino Vilkaviškio rajono bitininkų draugijos pirmininkas.
Reikia įdėti pastangų
Norint surinkti kuo daugiau medaus, reikia įdėti nemažai pastangų. Tą patvirtino ir visi kalbintieji bitininkai. Pasak jų, iš vienos šeimos per sezoną galima tikėtis iki 150 kg medaus, tačiau tam reikia ir žinių, ir geros priežiūros.
„Mums patiems medaus nešti nereikia, tai daro bitės. Tačiau privalome tinkamai su jomis elgtis, prižiūrėti, laiku pasiimti medų. Tūkstančius metų šie vabzdžiai gyveno be žmogaus įsikišimo, todėl, elgiantis su jais netinkamai, jie vėl lengvai išsiverstų ir be mūsų“, – sakė J. Strokas.
Vyras pasakojo pats bitininkyste susidomėjęs visai atsitiktinai, kai draugas kartą paprašė iš Kaliningrado srities parvežti knygą apie bites. „Grįždamas namo iš neturėjimo ką veikti pradėjau vartyti tą knygą. Suradęs straipsnį apie bites ir žemės elektrinį lauką, aš taip susidomėjau šių vabzdžių gyvenimu, kad netrukus pats pradėjau juos laikyti“, – šyptelėjo Obelupių kaimo gyventojas.
„Manau, iš visko galima pragyventi – iš bičių taip pat. Tačiau norint kažką turėti, reikia ką nors įdėti“, – tikino I. Bačinskas.
„Su bitėmis dirbti gali ne kiekvienas norintis. Visų pirma žmogus turi būti nealergiškas įgėlimams, nes to neišvengia nė vienas bitininkas. Be to, reikia mylėti savo darbą – kaip aš vadinu, tai prakaitas, skausmas ir malonumas vienu metu“, – teigė S. Jašinskas.
Bitininkams teikiama parama
Šiemet bičių laikytojams vėl yra teikiama parama iš Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų, kompensuojant dalį išlaidų už papildomą bičių maitinimą. Dėl paramos bičių laikytojai turi kreiptis į Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių iki rugsėjo 15 dienos.
Pagal Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas pakeistas paramos teikimo taisykles, šiemet yra iš dalies atlyginamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su papildomu bičių maitinimu (įprastinio ir ekologiško cukraus įsigijimo išlaidos), bet ne daugiau kaip 20 Lt už bičių šeimą arba ne daugiau kaip 40 Lt už ekologinės gamybos ūkio sertifikuotą bičių šeimą.
Iki šio trečiadienio dėl paramos į rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių buvo kreipęsi 30 rajono bitininkų.
Andrius GRYGELAITIS
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.