„Žolinės jomarkas“ įgauna platesnį mastą

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Ke­le­tą me­tų iš ei­lės or­ga­ni­zuo­ja­mas Vir­ba­lio „Žo­li­nės jo­mar­kas“ su­kvie­čia vis dau­giau da­ly­vių ir su­lau­kia dė­me­sio bei sve­čių iš ki­tų mies­tų.

Vien tik vie­ti­nius ama­ti­nin­kus kvie­čian­tis pri­sta­ty­ti sa­vo pro­duk­ci­ją ren­gi­nys šį­met su­trau­kė kaip nie­ka­da daug žmo­nių. Kar­tu su pa­dė­jė­jais pa­la­pi­nė­se įsi­kū­rė net 85 da­ly­viai.

Ir ko tik ten ne­bu­vo – net akys rai­bo. Pa­de­monst­ruo­tas itin se­no­vi­nis ama­tas – vir­vių vi­ji­mas, ku­rį pri­sta­tė V. Le­vend­raus­kas, šven­tės „ma­lū­ni­nin­ku“ dir­bo M. Aš­mo­nas, ke­ra­mi­kos dar­bais ža­vė­jo L. Va­si­liaus­kie­nė, ver­pi­mo mo­kė F. Tre­čio­kie­nė ir O. Ma­li­šaus­kie­nė, au­di­mo me­ną de­monst­ra­vo A. Mar­kaus­kie­nė ir G. Liu­bins­kie­nė. Ką gra­žaus ga­li­ma pa­da­ry­ti iš odos, pa­ro­dė A. Juš­ke­vi­čius, me­džio dro­žy­bos pa­slap­tis da­li­jo K. Eis­mon­tas.

Ypač vi­siems pa­ti­ko ku­li­na­ri­nio pa­vel­do ko­man­da, ku­ri vai­ši­no sve­čius sa­vo pro­duk­ci­ja. Žva­lios mo­te­rys – A. Ti­mins­kie­nė, D. Liu­bins­kie­nė, I. Lo­pe­tie­nė, R. Mi­liu­tie­nė ir E. An­ta­na­vi­čiū­tė – vos spė­jo su­ktis pjaus­ty­da­mos val­gius ir pils­ty­da­mos gė­ri­mus. Siu­vi­nė­tus pa­veiks­lus de­monst­ra­vo S. Jur­ge­lai­tie­nė, siu­vi­nė­tus at­vi­ru­kus – A. La­se­vi­čie­nė, nė­ri­mo ir mez­gi­mo ste­buk­lais už­bū­rė M. Šuk­vie­tie­nė. Ra­do sa­vo vie­tą tarp lie­tu­viš­kų ama­tų šian­dien vėl ma­din­gas vil­nos vė­li­mas, ku­rio ga­mi­nių at­si­ne­šė G. Ivaš­ke­vi­čiū­tė, ska­niai kve­pė­jo D. Svo­bo­nie­nės vais­ta­žo­lės ir jų už­pi­lai. Kaip rau­gia­mi ko­pūs­tai, ro­dė G. Rai­nie­nė ir G. Šal­čiū­nie­nė, svies­tą muš­ti ge­rai se­kė­si G. Avi­žie­nie­nei ir V. Vi­sel­gie­nei, ku­rių dar­bą, ger­da­mas „mas­lion­ką“, gy­rė net de­ka­nas V. Gus­tai­tis.

Pak­vi­po na­mi­ne duo­na – tai G. Balt­ru­šai­tie­nės puo­se­lė­ja­mas tau­ti­nis pa­vel­das. Čia pat – ir mė­sos ga­mi­niai, ku­riuos spe­cia­liai „jo­mar­kui“ pa­ruo­šė D. Po­ge­lie­nė, sū­rius šven­tei su­slė­gė D. Sa­vic­kie­nė, G. ir D. Že­ber­ta­vi­čiai at­ve­žė tirš­tos grie­ti­nės. O ko­kia gi šven­tė be alaus ir gi­ros? Ši­to dar­bo ėmė­si A. ir O. Vaiš­no­rie­nės su I. Va­si­liaus­kie­ne.

Pa­sak „jo­mar­ko gas­pa­do­riaus“ S. Lo­pe­tos, bu­vo dar daug ki­tų rank­dar­bių meist­rų – vi­sų į jau­čio odą ne­su­ra­šy­si. Ta­čiau iš­var­din­tie­ji yra pa­tys pa­grin­di­niai ir nuo­la­ti­niai da­ly­viai, ne­pa­tin­gin­tys pa­puoš­ti tra­di­ci­ja tam­pan­čios liau­diš­kos šven­tės sa­vais dar­bais.

Šven­tės „gas­pa­di­nė“ R. Bu­ra­gie­nė kvie­tė sve­čius prie sta­lo, kur šei­mi­nin­kės ne­šė karš­tą agur­kų sriu­bą, ko­pūs­tuo­se troš­kin­tus rū­ky­tus šon­kau­lius, bul­vi­nius bly­nus ir ant lau­žo kep­tą kum­pį, ku­rį pa­do­va­no­jo ūki­nin­kai B. ir R. Ans­kai­čiai. Šei­mi­nin­ka­vu­sios mo­te­rys brau­kė de­vy­nis pra­kai­tus, mat šios Žo­li­nės pa­si­tai­kė kaip re­ta karš­tos.

Mu­zi­ki­ne pro­gra­ma pa­si­rū­pi­no Ky­bar­tų kul­tū­ros cent­ras, gro­jo an­samb­lis „Jo­va­rai“ iš Ma­ri­jam­po­lės, „Gi­mi­nės“ iš Kal­va­ri­jos ir „Že­my­na“ iš Ky­bar­tų.

Kaip sa­kė bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas, pa­ly­gin­ti su praei­tais me­tais, šia­me „jo­mar­ke“ bu­vo dau­giau jau­ni­mo, pa­si­siū­lė da­ly­vau­ti dau­giau ama­ti­nin­kų. Be to, šie­met vir­ba­liš­kiams la­bai pa­si­se­kė, nes pa­gal Vil­ka­viš­kio kraš­to vie­tos veik­los gru­pės stra­te­gi­jos prie­mo­nę „Ama­tų plėt­ros ska­ti­ni­mas“ pro­jek­tui „Žo­li­nės jo­mar­kas“ bu­vo gau­tas fi­nan­sa­vi­mas. Už skirtas lė­šas įsi­gy­ta dvi­de­šimt komp­lek­tų sta­lų su suo­lais, iš nu­pirk­to au­di­nio vir­ba­liš­kės pa­si­siu­vo tau­ti­nius si­jo­nus su li­ni­nė­mis pri­juos­tė­mis, o vy­rai – lie­me­nes. Tai su­tei­kė šven­tei tau­ti­nį ak­cen­tą.

Prieš pat šven­tę mies­te­lis su­lau­kė nau­jo kle­bo­no Ge­di­mi­no Mar­cin­ke­vi­čiaus. Jis iš­kart pa­te­ko į šven­tės šur­mu­lį ir ga­vo pro­gą su­si­pa­žin­ti su ak­ty­viais pa­ra­pi­jie­čiais.