Įdomu

ŠVENČIA VARDADIENIUS

Rugsėjo 16 d. Kornelija, Kornelijus, Kornelis.

Rugsėjo 17 d. Pranas, Pranė, Pranius,
Pranys, Sintautas, Sintautė.

Rug­sė­jo 16 d.

1502 m. LDK Smo­lens­ko gy­nė­jai at­rė­mė Ru­si­jos ka­riuo­me­nės puo­li­mą.

1668 m. Len­ki­jos ka­ra­lius ir Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis Jo­nas Ka­zi­mie­ras Va­za at­si­sa­kė sos­to.

1741 m. Ma­žo­jo­je Lie­tu­vo­je gi­mė mo­ky­to­jas, spau­dos dar­buo­to­jas, bi­ti­nin­kys­tės va­do­vė­lio „Nau­din­ga bi­čių kny­ge­lė“ au­to­rius Da­nie­lius Got­li­bas Ze­te­gas­tas (Set­te­gast). Mi­rė 1813 m.

1745 m. gi­mė ru­sų kar­ve­dys, ka­ri­nis stra­te­gas, ge­ne­ro­las feld­mar­ša­las, Smo­lens­ko ku­ni­gaikš­tis Mi­chai­las Ku­tu­zo­vas. Mi­rė 1813 m.

1850 m. Pa­peč­kių k. (dab. Gi­rė­nai), Vil­ka­viš­kio ap­skr., gi­mė pe­da­go­gas, kul­tū­ros vei­kė­jas, knyg­ne­šys, tau­ti­nio at­gi­mi­mo pra­di­nin­kas Sū­du­vo­je Pet­ras Kriau­čiū­nas. Mi­rė 1916 m. Ja­ros­lav­ly­je (Ru­si­ja).

1867 m. gi­mė vie­na iš dvie­jų se­se­rų ra­šy­to­jų, pa­si­ra­ši­nė­ju­sių Laz­dy­nų Pe­lė­dos sla­py­var­džiu, So­fi­ja Iva­naus­kai­tė-Pši­bi­liaus­kie­nė. Mi­rė 1926 m.

1945 m. įvy­ko stei­gia­ma­sis Lie­tu­vos iš­lais­vi­ni­mo ko­mi­te­to (LIK) po­sė­dis.

1963 m. gi­mė mu­zi­kan­tas, dai­nų au­to­rius, gru­pės „BIX“ na­rys Sau­lius Ur­bo­na­vi­čius (Sa­mas).

Rug­sė­jo 17 d.

1600 m. nak­tį iš rug­sė­jo 17 į 18 d. Šve­di­jos ka­ra­lius Ka­ro­lis IX įsi­ver­žė į Li­vo­ni­ją. Pra­si­dė­jo pir­ma­sis Lie­tu­vos ir Len­ki­jos ka­ras su Šve­di­ja (1600–1629 m.).

1939 m. So­vie­tų Są­jun­ga, kaip ir fa­šis­ti­nė Vo­kie­ti­ja, už­puo­lė Len­ki­ją. Tą pa­čią die­ną Rau­do­no­ji ar­mi­ja užė­mė Vil­nių ir Vil­niaus kraš­tą iki Len­ki­jos oku­pa­ci­jos me­tu bu­vu­sios de­mar­ka­ci­nės li­ni­jos.

1991 m. Lie­tu­va ta­po Jung­ti­nių Tau­tų Or­ga­ni­za­ci­jos na­re.

Rug­sė­jo 16-oji – Tarp­tau­ti­nė ozo­no sluoks­nio ap­sau­gos die­na.

Ar var­to­ti­nas būd­var­dis „mand­ras“?

Taip, var­to­ti­nas. Di­džia­ja­me „Lie­tu­vių kal­bos žo­dy­ne“ tei­kia­mas būd­var­dis mand­ras, -a pen­kio­mis reikš­mė­mis: 1) iš­di­dus; 2) gud­rus; 3) puoš­nus; 4) ge­ras, žy­mus; 5) links­mas, jud­rus. Tei­kia­mi ir šio būd­var­džio ve­di­niai: mand­rau­ti, mand­ru­mas, iš­mand­rė­ti etc.

Žo­dis mand­ras yra ne sko­li­nys, o se­nas bal­tų ir sla­vų kal­boms bend­ras žo­dis, to­dėl nė­ra pa­grin­do jo veng­ti ir lie­tu­vių bend­ri­nė­je kal­bo­je.