Po Pietryčių Lietuvos miškus nusiaubusios audros Vyriausybė ir Aplinkos ministerija patvirtino keletą pakeitimų, supaprastinusių privačių miškų kirtimo tvarką.
Nuo rugsėjo 8 d. įsigalioję Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų pakeitimai leidžia, neišsirašius leidimo miškui kirsti, vykdyti plynus sanitarinius kirtimus stichinių nelaimių miškuose atveju. Tačiau norint vykdyti šiuos kirtimus reikia vadovautis Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nauja redakcija, kurioje nustatyta nauja pranešimo apie ketinimus kirsti mišką forma plyniems sanitariniams kirtimams. Numatomą iškirsti plynai plotą reikia apmatuoti, parengti nustatytos formos brėžinį bei iškertamo tūrio įvertinimą ir šiuos dokumentus įteikti arba išsiųsti Aplinkos apsaugos agentūrai pagal miško vietą.
Gerai ir tai, kad naujoje redakcijoje numatyta galimybė iš karto gauti patvirtinimą, jog galima kirsti stichinės nelaimės pažeistą mišką, nelaukiant 14 dienų. Jei plynais sanitariniais kirtimais tenka iškirsti visą valdą, pagal įsigaliojusius nuo rugsėjo 9 d. Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių pakeitimus, galima sklypo neapmatuoti, bet pateikti kaimyninių valdų savininkų rašytinį sutikimą dėl valdų ribų suderinimo.
Taip pat galima neapmatuoti plynų sanitarinių kirtimų stichinės nelaimės atveju, jei kertamo ploto ribos aiškios (ribos laikomos aiškiomis, kai jos sutampa su proskiebiais, kvartalinėmis linijomis, spindžiais, upeliais, keliais, mišku neapaugusių plotų ribomis, kai besiribojančių medynų aukštis skiriasi ne mažiau kaip ketvirtadaliu, kai ryškiai skiriasi medynų rūšinė sudėtis (gretimuose sklypuose auga gryni skirtingų medžių rūšių medynai).
Tačiau jei planuojate pasinaudoti ES parama miško atkūrimui, kol kas būtinas dokumentas pažymai apie stichinės nelaimės pažeisto miško faktą gauti yra leidimas miškui kirsti.
Nuo rugpjūčio 18 d. iki spalio 1 d. galiojanti Miško sanitarinių taisyklių redakcija leidžia plyniems sanitariniams kirtimams skirtus didesnius kaip 1 ha plotus apžiūrėti nedalyvaujant Valstybinės miškų tarnybos specialistui, pakanka savininko ir aplinkos apsaugos agentūros atstovo. Todėl iki spalio 1 d. reikėtų paskubėti gauti leidimą, jei plynai kertate didesnį kaip 1 ha plotą, kad vėliau nereikėtų laukti specialisto iš Valstybinės miškų tarnybos atvykimo.
Nuo rugsėjo 9 d. be pranešimo apie ketinimus kirsti mišką galima vykdyti vėjolaužų (nulaužtų ir nulenktų medžių, jei jie nebegalės normaliai augti) kirtimą rinktiniais kirtimais (iki šiol be pranešimo buvo galima kirsti tik sausuolius ir vėjovartas). Todėl šiuo metu be pranešimo ir be leidimo kirsti mišką galima vykdyti jaunuolynų iki 20 metų amžiaus retinimą, sausuolių, vėjovartų ir vėjolaužų kirtimą, kai nekertama plynai, ir ribinių linijų 1,5 metro į valdos pusę kirtimą.
Nuo rugsėjo 9 d. pasikeitė ir privatizuojamų miškų kirtimo tvarka. Dabar kirstini medžiai atrenkami ir ženklinami ta pačia tvarka, kaip ir visuose miškuose (iki šiol kirstinus medžius ženklinti privatizuotinuose miškuose galėjo tik miškų urėdijų valstybiniai pareigūnai). Tai reiškia, kad ir privatizuotinuose miškuose neprivaloma medžių ženklinti („kleimuoti“), tačiau visais atvejais galima kirsti tik turint leidimą. Pretendentai nustatytos formos prašymus dėl miško kirtimo, suderinę juos su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniu padaliniu, pateikia miškų urėdijai. Su prašymu pateikiama pretenduojamos atsiimti miško valdos ribų plano kopija (pasirašyta projekto autoriaus, matininko), kurioje nurodyti kaimyninių valdų savininkai (pretendentai). Kai miškas grąžinamas bendrojon nuosavybėn, pageidaujantis kirsti mišką pretendentas privalo pateikti kitų pretendentų notaro patvirtintą įgaliojimą kirsti mišką. Leidimą išduodančiam regiono aplinkos apsaugos departamento valstybiniam miškų pareigūnui prašymą biržių atrėžimo ir kitus dokumentus pateikia miškų urėdija arba pats pretendentas.
Vidmantas JUSAS
Lietuvos miško savininkų
asociacijos Marijampolės
skyriaus pirmininkas
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.