Gaisro nuojauta pasitvirtino

Eglė MIČIULIENĖ

Vi­dur­nak­tį įsi­plies­kęs gais­ras nu­si­ne­šė šie­met jau tre­čio mū­sų ra­jo­no gy­ven­to­jo gy­vy­bę.

Pa­vo­jus grė­sė ir vos už 6 met­rų nuo pa­sta­to esan­čiai „San­ta­kos“ re­dak­ci­jai.

Sudegė žmogus

Ne­lai­mė įvy­ko nak­tį į ket­vir­ta­die­nį Vil­ka­viš­ky­je, Vil­niaus gat­vė­je.

Jau po vi­dur­nak­čio šios gat­vės gy­ven­to­jai pa­ste­bė­jo, jog pleš­ka se­nas me­di­nis 176 m2 pa­sta­tas.

At­vy­kus ug­nia­ge­siams, na­mas de­gė at­vi­ra lieps­na. Nu­de­gė di­džio­ji da­lis sto­go dan­gos, ap­de­gė me­di­nės pa­sta­to sie­nos. Su­de­gė du me­di­niai prie­sta­tai.

Ap­mal­ši­nę ug­nį ir su kvė­pa­vi­mo apa­ra­tais pa­te­kę į vi­dų, tik po dvi­de­šim­ties mi­nu­čių ug­nia­ge­siai gel­bė­to­jai ap­ti­ko vi­siš­kai su­de­gu­sį žmo­gaus kū­ną.

Nus­ta­ty­ta, jog žuvo pa­sku­ti­niu me­tu šia­me na­me gy­ve­nęs 66 me­tų Al­fon­sas Mat­jo­šai­tis.

Tai – jau tre­čia gais­ro au­ka šiais me­tais. Šių me­tų pra­džio­je lieps­nos pa­si­glem­žė ky­bar­tie­čio gy­vy­bę, o va­sa­rą Pil­viš­kiuo­se ug­ny­je žu­vo vos aš­tuo­nio­li­kos me­tų vai­ki­nas.

Gyveno Salomėja Nėris

Su­de­gęs pa­sta­tas is­to­riš­kai bu­vo žy­mus tuo, jog 1919–1924 me­tais, mo­ky­da­ma­si Vil­ka­viš­kio gim­na­zi­jo­je, ja­me gy­ve­no poe­tė Sa­lo­mė­ja Nė­ris.

Jau ke­le­tą me­tų na­mas bu­vo smar­kiai ap­leis­tas. Pas­ta­tą su­si­grą­ži­nus tik­rie­siems šei­mi­nin­kams, iš jo bu­vo iš­kel­din­ti se­niau čia gy­ve­nę žmo­nės.

Ta­čiau nuo­sa­vy­bę at­siė­mę Vil­niu­je gy­ve­nan­tys sa­vi­nin­kai na­mo ne­pri­žiū­rė­jo.

Sta­ti­nys jau se­niai kė­lė pa­vo­jų ir ne­ri­mą ap­link įsi­kū­ru­siems žmo­nėms. Kaip ir dau­ge­ly­je ap­leis­tų pa­sta­tų, čia prie­globs­čio ieš­ko­da­vo neaiš­kūs as­me­nys, lan­džio­da­vo vai­kai.

„San­ta­kos“ re­dak­ci­ja dėl ne­pri­žiū­ri­mo, pa­vo­jų ke­lian­čio na­mo jau bu­vo pa­ra­šiu­si raš­tą Sa­vi­val­dy­bei.

Šios įstai­gos at­sto­vai krei­pė­si į pa­sta­to sa­vi­nin­kus, pa­si­rū­pi­no, kad bū­tų už­kal­ti sta­ti­nio lan­gai ir du­rys. Ta­čiau tuo vis­kas ir bai­gė­si. Įvai­rių na­mo „lan­ky­to­jų“ su­ma­žė­jo, ta­čiau grės­mė – da­bar tai jau aki­vaiz­du – vis tiek iš­li­ko.

Grįžo neblaivus

Į ne­nau­do­ja­mą sta­ti­nį maž­daug prieš me­tus at­si­kraus­tė pa­sto­vios gy­ve­na­mo­sios vie­tos ne­tu­rė­jęs A. Mat­jo­šai­tis. Vy­riš­kis į sa­vo būs­tą ne­re­tai par­svir­du­liuo­da­vo ne­blai­vus. Ap­lin­ki­niai gy­ven­to­jai ma­tė, kad ir ne­lai­mės iš­va­ka­rė­se žmo­gus grį­žo smar­kiai iš­gė­ręs.

Kros­nis tą va­ka­rą na­me bu­vo kū­re­na­ma, ta­čiau gais­ro ži­di­nys nu­sta­ty­tas ki­tam kam­ba­ry­je. Elekt­ros ins­ta­lia­ci­ja pa­sta­te bu­vo at­jung­ta, tad la­biau­siai ti­kė­ti­na ver­si­ja, jog ne­lai­mės pri­si­šauk­ta neat­sar­giai el­gian­tis su at­vi­ra ug­ni­mi.

Grei­čiau­siai gais­rą su­kė­lė nu­mes­ta neuž­ge­sin­ta nuo­rū­ka ar ne­sau­giai pa­lik­ta de­gan­ti žva­kė.

Ir toliau kelia pavojų

Kaip ži­no­me, to­kių ap­leis­tų sta­ti­nių, kaip mi­nė­tas pa­sta­tas Vil­niaus gat­vė­je, Vil­ka­viš­ky­je yra ne vie­nas.

Jau dau­gy­bę me­tų „San­ta­ko­je“ ra­šo­me apie Vy­tau­to gat­vė­je, gre­ta mies­to pir­ties, esan­tį ap­leis­tą na­mą. Tuš­čias ir ne­pri­žiū­ri­mas stūk­so bu­vęs bui­ti­nio gy­ven­to­jų ap­tar­na­vi­mo kom­bi­na­to pa­sta­tas.

To­kie na­mai ne tik at­ro­do nees­te­tiš­kai, bet ir ke­lia pa­vo­jų žmo­nėms.

Kai nuo­sa­vu tur­tu ne­si­rū­pi­na pa­tys sa­vi­nin­kai, tuo tu­ri pa­si­rū­pin­ti at­sa­kin­gi pa­rei­gū­nai bei val­di­nin­kai.

Pa­gal Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mą, sta­ti­nių nau­do­ji­mo prie­žiū­rą at­lie­ka sa­vi­val­dy­bė. Ta­čiau ar dėl įsta­ty­mų spra­gų, ar dėl val­di­nin­kų ap­lai­du­mo „mies­to pa­ži­bos“ ir to­liau pū­va ap­leis­tos, o švel­nio­mis bau­do­mis „pa­ku­ten­ti“ sa­vi­nin­kai jų tvar­ky­ti ne­pri­si­ruo­šia dau­gy­bę me­tų.